Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Analizuoti Varėnos r. respondentinių ūkių veiklos rodikliai

Jurgita Moliejienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2020-11-03

© LŽŪKT nuotr.

Kadangi Varėnos rajonas priskiriamas prie nederlingų žemių, tarp respondentų vyravo augalininkystės ūkiai. Daugiausia auginta avižų, kvietrugių, kviečių, rapsų ir žirnių. Duomenis į ŪADT teikti savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją. Ši sistema Europos ekonominėje bendrijoje pradėjo funkcionuoti kartu su bendrąją žemės ūkio politika.

Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Analizuosime Varėnos r. respondentų grynojo pelningumo rodiklius. Šis rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Grynojo pelningumo rodiklis, be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek grynojo pelno, be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų.

WEb-pav11 pav. Varėnos r. respondentinių ūkių pelningumo rodikliai

Varėnos r. respondentų grynasis pelningumas 2019 m. buvo 0,36. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,31. Palyginus 2019 m. su 2018 m., Varėnos r. respondentų grynasis pelningumas sumažėjo 0,04. Gauta reikšmė reiškia, kad Varėnos r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras 2019 m. uždirbo 0,04 Eur mažiau pelno, o palyginti su visos Lietuvos respondentais, uždirbo 0,03 Eur daugiau nei 2018 metais.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė – 0,20, o Varėnos r. – 0,63. Galima daryti išvadą, kad Varėnos r. respondentai yra labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų nei bendrai Lietuvoje.

Analizuojamas skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos ir sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Matyti, kad 2019 m. Varėnos r. respondentų skolos sudaro 17 proc., Lietuvos respondentų – 25 procentus. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ūkiai neviršija rekomenduojamų rodiklių, tačiau ir Varėnos r., ir visos Lietuvos respondentai 2019 m. patyrė daugiau finansinės rizikos nei 2018 metais.

WEb-pav22 pav. Skolos rodiklis

Apibendrinant galima teigti, kad Varėnos r. respondentinių ūkių 2019 m. ūkinės veiklos rezultatai nebuvo labai blogi. Ūkiai yra konservatyvūs, nelinkę skolintis, todėl skolos rodiklis nedidelis.

Tačiau jei respondentai ūkininkautų be dotacijų, susijusių su pajamomis, pastarųjų rodiklis būtų labai prastas ir lemtų didelius ūkių nuostolius.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi