Gruodžio 02 d., šeštadienis | 23

Anykščių r. respondentinių ūkių 2022 m. duomenų analizė

Vilma Lebedė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2023-11-09

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Remiantis 2022 m. apskaitos duomenimis, Anykščių r. atrinkta 30 prekinių ūkių. Apibendrinti duomenys pateikti į Ūkių apskaitos duomenų tinklą.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, kuri veikia nuo 1965 m. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Jie atrenkami taikant statistinės atrankos metodus.Remiantis 2022 m. apskaitos duomenimis, Anykščių r. atrinkta 30 prekinių ūkių. Reikiamus duomenis surinko 4 konsultantės. Atrinkti ūkiai buvo įvairaus dydžio: skirtingas auginamų gyvulių skaičius, pasėlių plotai, todėl ūkių gamybiniai bei ekonominiai rodikliai taip pat skirtingi.

Anykščių r. vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, tačiau pastebimas jų stambėjimas, nyksta patys smulkiausi šeimos ūkiai. Taip pat rajone stebimas gyvulių skaičiaus mažėjimas, ypač melžiamų karvių.

Dalis Anykščių r. žemių priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Anykščių r. 2022 m. ūkininkai augino žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius rugius, avižas, grikius, žieminius ir vasarinius rapsus, žirnius, kmynus, dobilus, linus, taip pat užsiėmė uogininkyste bei sodininkyste.

Pagal laikomų gyvulių skaičių ūkiai pasiskirstė vidutiniškai nuo 0,18 SG (sąlyginio gyvulio) iki 106,85 SG. Anykščių r. 2022 m. ūkininkai laikė avių, pieninių galvijų, mėsinių galvijų, bičių.

Palyginti trejų metų duomenys

Atliekant respondentinių ūkių analizę, palyginti 3 m. vidutiniai duomenys. Analizės duomenys pateikti lentelėse ir grafikuose.

1 lentelė. Derlingumas, t/ha

Atlikus analizę, matyti, kad palankiausi grūdų augintojams buvo 2020 m., t. y tais metais daugumos grūdinių derlingumas buvo didžiausias ir Anykščių r., ir visos Lietuvos mastu.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, ir pirmą kartą visų 12 mėn. vidutinė oro temperatūra buvo teigiama. Vidutinė metinė oro temperatūra 2020 m. Lietuvoje buvo 9,2 °C, t. y. 2,3 °C aukštesnė nei vidutinė daugiametė temperatūra. 2020 m. aplenkė iki šiol buvusius šilčiausius 2019 ir 2015 m. Žiema ir ruduo 2020 m. taip pat buvo šilčiausi sezonai per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Metinis kritulių kiekis 2020 m. Lietuvoje buvo 646 mm, o tai yra 7 proc. mažiau nei daugiametė norma – 694 mm. Todėl galima daryti išvadą, kad šiltesnis klimatas ir mažesnis, nei įprasta, drėgmės kiekis, yra palankūs veiksniai grūdinių javų augintojams.
1 pav. Vidutinis javų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvoje 20202022 m., t/ha

Pateiktame 1 pav. galima matyti, koks buvo vidutinis derlingumas Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Daugumos grūdinių derlingumas rajone pastebimai mažesnis nei vidutinis Lietuvoje.

2 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių produktyvumas ir parduotos produkcijos kaina

2 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės ir parduotos produkcijos kaina Anykščių r. ir Lietuvoje 20202022 m.

Išanalizavus ir palyginus gyvulių produktyvumo duomenis, matome, kad Anykščių r. ūkiuose nuo 2020 m. vidutinis primilžis iš karvės didėjo, nors 2021 m. Lietuvos mastu vidutinis primilžis šiek tiek mažėjo, tam įtakos turėjo karščiausia vasara istorijoje bei katastrofinės liūtys, nebuvo įmanoma paruošti kokybiškų pašarų. Vidutinis primilžis viename Anykščių r. ūkyje 2022 m., lyginant su 2020 m., padidėjo apie 2,23 t iš vienos karvės, o Lietuvoje 3,31 t iš vienos karvės.

Ekonominiai rodikliai

3 lentelė. Ekonominių rodiklių palyginimas

3 lentelės duomenų matome, kad pardavimo pajamos didėjo ir Anykščių r., ir visos Lietuvos mastu. Tačiau vidutiniškai Lietuvoje pajamos didėjo labiau, t. y. beveik dvigubai, nei Anykščių rajone. Tai galėjo lemti mažesnis grūdinių augalų derlingumas, lyginant su vidurio Lietuva, bei didesni išskaitymai už grūdų drėgnumą, šiukšlingumą ar prastesnės kokybės grūdus.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Analizuojant pelningumo rodiklį, 2022 m. Anykščių r. pelningai dirbo beveik visi ūkiai, tik keli dirbo nuostolingai. Grynojo pelningumo vidutinis rodiklis buvo 0,44. Šis rodiklis reikšmingai (0,08 punkto) padidėjo, lyginant su 2020 metais. Grynojo pelningumo padidėjimui įtakos turėjo pardavimo savikainos mažėjimas, kurį lėmė sumažėjusios kintamosios ir pastoviosios sąnaudos. Šio rodiklio teigiama reikšmė rodo, kad daugumos ūkių veikla buvo efektyvi ir pelninga. Vidutinis Lietuvos pelningumo rodiklis sudarė 0,36. Tai reiškia, kad Anykščių r. ūkininkai 2022 m. dirbo pelningiau, nei ūkininkai iš kitų Lietuvos regionų. Grynojo pelningumo rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02 (t. y. 2 proc.).

Pardavimo savikainos dalis pardavimo pajamose rodo, kiek patirta išlaidų viename pardavimo eure. Analizuojant lentelės duomenis, nuostolingiausi metai Anykščių r. buvo 2021-tieji, nes pardavus produkciją iš vieno pardavimo euro buvo gauta vos 3 centai pelno. Pelningiausi Anykščių r. buvo 2022 m., kai iš vieno pardavimo euro buvo gauta 25 centai pelno, kai tuo metu Lietuvos mastu – tik 6 centai.

Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kad ir Anykščių r., ir visos Lietuvos ūkiai be dotacijų dirbtų nuostolingai, išskyrus 2022 m., kai vidutiniškai Lietuvos ūkiai net be dotacijų dirbo pelningai. Dotacijos, susijusios su pajamomis, padeda ūkiams išlikti rinkoje konkurencingiems.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Anykščių r. 2022 m. vidutinis bendrasis įsiskolinimo rodiklis sudarė 0,24. Vadinasi finansinė rizika gera, šis rodiklis padidėjo tik 0,01 punktu, palyginus su 2020 m., tačiau 2021 m. šis rodiklis buvo 0,06 punkto didesnis, vadinasi 2021 m. ūkiai skolinosi šiek tiek daugiau nei įprastai. Rekomenduotina rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Tai yra, visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, taip pat įgyvendinti investicijų, didinančių ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai ūkio veiklai.

3 pav. Vidutinis pardavimo pajamų ir dotacijų, susijusių su pajamomis, santykis Anykščių r. ir Lietuvoje 20202022 m.

Lietuvoje esant sudėtingai situacijai, didelės reikšmės turi LR parama ir ES tiesioginės išmokos. Anykščių r. ūkiuose 2022 m. jos sudarė vidutiniškai 37 proc. visų pardavimo pajamų, kai tuo metu Lietuvoje tik vidutiniškai apie 17 proc. Tokį dotacijų santykį su pardavimo pajamomis lemia išmokos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tačiau būtina paminėti, kad Anykščių r. ūkininkai, nors ir gaudami didesnes išmokas, susijusias su pajamomis, bendrai pajamų gauna mažiau, nei visos Lietuvos vidurkis.

Parengta pagal 2022 m. biure atliktą Anykščių r. ūkių analizę.