Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Anykščių rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Vilma Lebedė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2017-11-30

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT) – Europos Sąjungos valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, kuri veikia nuo 1965 m. ir naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ji teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms. Kiekviena ES valstybė narė privalo teikti informaciją į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Plečiantis ES, atitinkamai plečiamas ir ŪADT tinklas.

Lietuva duomenis į ŪADT pradėjo teikti nuo 1996 metų. Už jos surinkimą ir sisteminimą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi skirtingas ūkininkavimo formas. Ūkiai kruopščiai atrenkami pagal tam tikrus kriterijus, kad atstovautų prekinių ūkių visumą, o duomenys į ŪADT teikiami laikantis konfidencialumo ir savanoriškumo principų.

Apibendrinti 22 ūkių duomenys

Remiantis Anykščių r. 2016 m. ūkių apskaitos duomenimis, parengtos 22 ūkių analizės. Lygindami 2012–2016 m. duomenis (1 pav.), matome, kad 2016 m. biuro klientų daugėjo, bet respondentinių ūkių šiek tiek sumažėjo. Šį rodiklį iš esmės lėmė tai, kad Anykščių r. ūkiai panašėjo, vienodėjo ir esamai rajono situacijai atspindėti užteko mažesnio skaičiaus.

Web-pav1-Anyks1 pav. Respondentinių ūkių anketų skaičius Anykščių r. 2012–2016 m.

Atrinktuose ūkiuose 17 ūkininkų vertėsi gyvulininkyste ir augalininkyste (iš jų 11 pienine gyvulininkyste), 5 užsiėmė vien augalininkyste, o 4 iš jų dar papildomai gavo pajamų iš paslaugų žemės ūkiui ir nuomos.

Pagal dirbamos žemės plotą (2 pav.) analizuojami ūkiai dirbo nuo 18,35 ha iki 894,09 ha. Vidutinis 2016 m. Anykščių r. respondentų valdomas žemės plotas – 145,65 ha, o Lietuvos vidurkis 2015 m. – 42,4 ha. Todėl galima teigi, kad Anykščių r. vyrauja stambesni respondentiniai ūkiai nei vidutiniškai Lietuvoje.

Web-pav2-Anyks2 pav. Anykščių r. analizuojami ūkiai pagal bendrą dirbamų žemių plotą

Augalininkystės pokyčiai Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Analizuojamu laikotarpiu populiariausias augintas augalas buvo kviečiai. Taip pat sėti miežiai, kvietrugiai, grikiai, rapsai, avižos, rugiai, grūdų mišiniai, sodintos bulvės ir lauko daržovės. Grūdinių kultūrinių augalų vidutinis derlingumas Anykščių r. pavaizduotas 3 paveiksle.

Iš pateiktų duomenų matoma, kad 2013–2016 m. daugumos grūdinių augalų derlingumas, išskyrus miežių, didėjo. Tik 2016 m., lyginant su 2015 m., nežymiai sumažėjo kviečių ir kvietrugių derlingumas, o reikšmingai – net 1,09 t/ ha – miežių derlingumas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visas Anykščių r. patenka į mažiau palankių ūkininkauti vietovių zoną, todėl didėjantį grūdinių augalų derlingumą daugiausia lemia naujų technologijų diegimas ūkiuose.

Web-pav3-Anyks3 pav. Grūdinių kultūrų vidutinio derlingumo Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose palyginimas

Lyginant su 2015 m. Lietuvos vidurkiu, Anykščių r. ūkininkai nusileidžia tik kviečių ir miežių derliais, gaunamais iš 1 ha, o rugių, avižų, kvietrugių ir grikių derliai, prikuliami iš 1 ha, 2015–2016 m. lenkė 2015 m. Lietuvos vidurkį. Išanalizavus pateiktus duomenis, galima konstatuoti, kad 2015 m. buvo vieni palankiausių grūdinių augalų augintojams, o 2016 m. dėl nepalankių oro sąlygų derliai Anykščių r. šiek tiek mažėjo.

Gyvulininkystės pokyčiai Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Analizuodami 4 paveikslo duomenis, matome, kad Anykščių r. vis dar stiprūs specializuoti pieninės gyvulininkystės ūkiai, nors pastebėta tendencija, kad vidutinis melžiamų karvių skaičius juose mažėja. Daugiausia viename respondentiniame ūkyje 2016 m. laikytos 58 melžiamos karvės, mažiausiai – 3. Taip pat pastebėta, kad 4 respondentiniai ūkiai laikė nuo 3 iki 16 mėsinių karvių. Iš dalies galima teigti, kad tendencingas melžiamų karvių mažėjimas Anykščių r. ūkiuose susijęs su tuo, kad rajono ūkiai pradėjo specializuotis į mėsinės galvijininkystės šaką.

Web-pav4-Anyks4 pav. Gyvulių skaičius ir produktyvumas 2013–2016 m. bei vidutiniškai Lietuvoje

Nepaisant to, kad pieninės gyvulininkystės ūkių Anykščių r. mažėja, primilžiai iš vienos karvės nenusileidžia Lietuvos vidurkiui. Net keturiuose ūkiuose 2016 m. primelžta daugiau nei 2015 m. Lietuvos vidurkis, t. y. nuo 5,3 iki 9,8 t iš karvės, o likusiuose septyniuose – nuo 2,3 iki 4,6 t iš karvės.

Bendrosios produkcijos struktūra Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Bendrosios produkcijos rodiklis analizuojamas norint nustatyti ūkio gamybos apimtis pinigine išraiška. Anykščių r., 2016 m. lyginant su 2015 m., respondentinių ūkių bendroji produkcija, remiantis apskaitos duomenimis, padidėjo daugiau nei 60 proc. (nuo 104472 Eur iki 169168 Eur), o Lietuvos respondentų bendrosios produkcijos vidurkis 2015 m. buvo 29158 Eur.

Pastebima, kad augalininkystės produkcijos dalis bendrojoje struktūroje (5 pav.) nuolat didėjo. Jeigu 2015 m. augalininkystė sudarė apie 81 proc., tai 2016 m. – beveik 83 proc. (palyginimui – 2014 m. augalininkystė bendrojoje struktūroje sudarė tik 59 proc.).

Gyvulininkystės produkcijos dalis bendrojoje produkcijoje analizuojamu laikotarpiu kito nežymiai: nuo 14,88 proc. 2015 m. iki 14,31 proc. 2016 m., tačiau 2014 m. gyvulininkystės dalis bendrojoje produkcijoje sudarė beveik 40 procentų. Būtina paminėti, kad visi gyvulininkystės ūkiai augalininkystės produkciją augino galvijų pašarams, tačiau, nepaisant to, galima daryti išvadą, kad Anykščių r. respondentiniai ūkiai pamažu specializuojasi į augalininkystės produkcijos gamybą, o rinkoje išlieka vidutiniai, tačiau siekiantys didesnio produktyvumo, gyvulininkystės ūkiai. Mažiausią bendrosios produkcijos dalį užėmė žemės ūkio paslaugų, perdirbimo ar nuomos pajamos – 2015 m. 4,2 proc., 2016 m. 2,94 proc. (kai 2014 m. – 1,29 proc.).

Web-pav5-Anyks5 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Ekonominių rodiklių apžvalga Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose

Analizuojamu laikotarpiu iš 22 Anykščių r. respondentinių ūkių tik 8 dirbo pelningai, o 14 patyrė nuostolių. Ūkių veiklos efektyvumo rodiklių analizė pateikiama 6 paveiksle.

Web-pav6-Anyks6 pav. Respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kiek turto ūkis įsigijęs nuosavomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė – tuo ūkis stabilesnis. Analizuojamu laikotarpiu Anykščių r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis nežymiai nutolęs nuo Lietuvos vidurkio ir buvo per 50 proc., todėl galima teigti, kad ir Anykščių r., ir Lietuvos respondentiniai ūkiai pakankamai stabilūs.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė – tuo didesnė rizika. Analizuojant Anykščių r. respondentinius ūkius, galima teigti, kad rajono ūkininkai drąsesni, todėl jų finansinė rizika gana didelė, t. y. didesnė nei vidutiniškai visos Lietuvos respondentinių ūkių.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Analizuodami Anykščių r. respondentinius ūkius, matome, kad bendrojo mokumo reikšmė ir 2015 m., ir 2016 m. gerokai didesnė nei Lietuvos vidurkis, t. y. siekė atitinkamai 23,57 ir 30,07, kai vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. buvo tik 4,38. Tai rodo, kad Anykščių r. respondentiniai ūkiai mokūs ir itin patrauklūs kreditoriams.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Grynojo pelningumo vidutinė reikšmė Anykščių r. 2016 m. buvo -0,27, kai 2015 m. Lietuvos vidutinis grynojo pelningumo rodiklis buvo teigiamas ir siekė 0,07. Lyginant su Anykščių r. 2015 m. grynojo pelningumo rodikliu, 2016 m. rodiklis padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo -0,12 iki -0,27), tai reiškia, kad daugumos Anykščių r. respondentinių ūkių veikla nebuvo efektyvi ir ūkininkai patyrė nuostolių. Todėl galima teigti, kad rajone atrinktuose ūkiuose buvo kainodaros ir gamybos išlaidų problemų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus išteklius, kiek vienas turto euras sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis – tuo efektyviau valdomas turtas. Anykščių r. atrinktų ūkių turto apyvartumo rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei Lietuvos vidurkis 2015 m. ir siekė 0,26 (2015 m.) ir 0,27 (2016 m.), kai Lietuvos respondentinių ūkių vidutinė reikšmė 2015 m. buvo 0,24. Tai rodo, kad Anykščių r. respondentinių ūkių naudojamas turtas ūkiui sukūrė pakankamai didelę pridėtinę vertę.

Kadangi Anykščių r. ūkių sąnaudos produkcijai užauginti ir pagaminti didesnės nei kituose rajonuose, labai svarbu paanalizuoti subsidijų gamybai dalies pajamose rodiklį. Jis 2015 m. Anykščių r. siekė 37,79, o 2016 m. padidėjo iki 41,56, kai Lietuvos mastu 2015 m. rodiklis siekė tik 26,26. Tai rodo, kad 2016 m. Anykščių r. respondentinių ūkių pajamose 41,56 proc. sudarė valstybės ir ES parama. Lygindami 2015 m. Anykščių r. ir visos Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalį pajamose, matome, kad Anykščių r. subsidijų gamybai dalis pajamose yra 1,4 karto didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Būtina paminėti, kad analizuojamam rodikliui didelės įtakos turėjo tai, kad visas Anykščių r. patenka į mažiau palankių ūkininkauti vietovių zoną, todėl valstybės ir ES dotacijos labai svarbios, kad ūkiai galėtų funkcionuoti nepatirdami didesnių finansinių sunkumų.

Parengta pagal 2016 m. Anykščių r. respondentinių ūkių analizės duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi