Anykščių rajono respondentinių ūkių 2018 metų duomenų analizė

Vilma Lebedė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2019-11-10

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, kuri veikia nuo 1965 metų. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

Lietuva duomenis į ŪADT pradėjo teikti nuo 1996 metų. Už jų surinkimą ir sisteminimą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Tad kiekvienais metais respublikoje yra stebima žemės ūkio padėtis, kad galėtumėme įvertinti bendrą žemės ūkio situaciją.

Remiantis apskaitos duomenimis, 2018 m. Anykščių r. buvo parengtos 24 respondentinių ūkių analizės. Atrinkti ūkiai buvo įvairaus dydžio: skirtingas jų gyvulių skaičius, pasėlių plotai, todėl ir gamybiniai bei ekonominiai rodikliai skirtingi. Parinktuose ūkiuose 10 ūkininkų vertėsi tik augalininkyste (augino grūdinius augalus), 6 – pienininkyste, 4 ūkiai buvo mišrūs (iš kurių trijuose vyravo gyvulininkystė, viename – augalininkystė), 2 ūkininkai vertėsi mėsine gyvulininkyste, po 1 – paukštininkyste ir bitininkyste.

Anykščių r. tarp respondentinių vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Pagal dirbamų hektarų dydį ūkiai 2018 m. pasiskirstė nuo 1,75 ha iki 772,36 ha deklaruoto ploto. Vienam ūkiui teko vidutiniškai apie 150 ha deklaruojamo ploto. Pagal laikomų gyvulių skaičių ūkiai pasiskirstė nuo 1 SG (sąlyginio gyvulio) iki 150,88 SG. Vienam ūkiui teko vidutiniškai apie 34,92 SG.

Dalis Anykščių r. žemių priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, kita dalis nuo 2018 m. patenka į pereinamojo laikotarpio vietoves. Anykščių r. 2018 m. ūkininkai augino kviečių, kvietrugių, miežių, avižų, grikių, rapsų, žirnių, pupų, kmynų, dobilų.

Atliekant respondentinių ūkių analizę, palyginti 3 m. vidutiniai duomenys. Analizės duomenys pateikti lentelėje.

1 lentelė. Derlingumas, t/ha

Web-lentele1

Atlikę analizę, matome, kad palankiausi grūdų augintojams buvo 2017 m., t. y. tais metais derlingumas buvo didžiausias. 2017 m. buvo išskirtinai drėgni, per tris vasaros mėnesius kritulių kiekis rytinėje šalies dalyje 1,5–1,9 kartus viršijo vidutinį daugiametį vasaros kritulių kiekį, ūkininkams buvo labai sunku nuimti derlių, tačiau derlingumas akivaizdžiai buvo didesnis nei įprastais metais. 2018 m. smogusi sausra derlingumą gerokai sumažino. Nors pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą stichinės sausros žemėlapį Anykščių r. nepateko į stichinės sausros zoną, tačiau analizuotų augalų derlingumas akivaizdžiai sumažėjo.

1 pav. Vidutinis javų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 m., t/ha

Pateiktame 1 pav. matyti, koks buvo vidutinis augintų augalų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvos ūkiuose. Augalų derlingumas rajone buvo mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

2 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas

2 pav. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš vienos karvės Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 m.

Išanalizavus ir palyginus gyvulių produktyvumo duomenis, matyti, kad ūkiuose nuo 2016 m. po truputį didėja vidutinis karvių skaičius. Tačiau primilžis iš karvės 2018 m. sumažėjo, ypač visos Lietuvos mastu. Tam įtakos turėjo stichinė sausra. Anykščių r. vienam ūkiui 2018 m. teko vidutiniškai 23 pieninės karvės, o Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 25. Vidutinis primilžis viename Anykščių r. respondentiniame ūkyje sumažėjo apie 0,08 l iš vienos karvės, o Lietuvoje – 0,37 l iš vienos karvės.

3 lentelė. Ekonominiai rodikliai ir jų palyginimas

Web-lentele3

Esant sudėtingai situacijai, daug reikšmės turi nacionalinė parama ir ES tiesioginės išmokos. Anykščių r. ūkiuose 2018 m. jos sudarė vidutiniškai 72 proc. visų pardavimo pajamų. Tai yra apie 44 proc. daugiau nei vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Tokį ženklų dotacijų, susijusių su pajamomis, didėjimą sąlygojo netekto derliaus kompensacijos, kurios buvo išmokėtos dėl nepalankių oro sąlygų. Taip skatinama vis daugiau užsiimti žemdirbyste, steigti naujas darbo vietas.

3 pav. Vidutinis pardavimo pajamų ir dotacijų, susijusių su pajamomis, santykis Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 m.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Analizuojant pelningumo rodiklį, nustatyta, kad 2018 m. Anykščių r. pelningai dirbo apie 91 proc. respondentinių ūkių. Likusieji dirbo nuostolingai. Grynojo pelningumo vidutinis rodiklis buvo 0,33. Šis rodiklis nežymiai (0,02 punkto) sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia didesnės kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Šio rodiklio teigiama reikšmė rodo, kad daugumos ūkių veikla buvo efektyvi ir pelninga. Vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių pelningumo rodiklis sudarė 0,29. Tai reiškia, kad Anykščių r. ūkininkai 2018 m. nukentėjo šiek tiek mažiau, nei ūkininkai iš kitų Lietuvos regionų. Šis rodiklis, planuojant gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, (t. y. 2 proc.).

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Anykščių r. vidutinis bendrasis įsiskolinimo rodiklis 2018 m. sudarė 0,22. Vadinasi finansinė respondentinių ūkių rizika nedidelė, šis rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo tik 0,01 punkto. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkos. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo 1 ūkio veikloje panaudotas turto euras. Taip pat šis rodiklis rodo, kokia dalis ūkio turto panaudota uždirbant pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Anykščių r. ūkių 2018 m. veiklos duomenimis, vidutinis turto apyvartumo rodiklis yra 0,35, tai yra 0,01 punkto didesnis nei 2017 m., kuris sudarė – 0,34. Galima teigti, kad ūkininkai stengiasi vis geriau išnaudoti turimus išteklius, nors, palyginti su vidutiniu Lietuvos rodikliu, kuris 2018 m. sudarė 0,62, yra 0,27 punkto mažesnis. Tai reiškia, kad kitų rajonų ūkininkai turimą turtą naudoja kur kas efektyviau nei ūkininkaujantys Anykščių rajone.

Parengta pagal 2018 m. biure atliktą Anykščių r. respondentinių ūkių analizę.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi