Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Apibendrinti Panevėžio r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenys

Ingrida Lotfi
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-10-20

© LŽŪKT nuotr.

Siekiant lengviau vykdyti Europos bendrijų bendrąją žemės ūkio politiką, norint suprasti ūkių pajamų struktūrą ir politikos poveikį įvairiam ūkių verslui, labai svarbūs ŪADT analizių rezultatai. Tam buvo sukurtas ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), į kurį pateks 33 LŽŪKT Panevėžio r. biuro respondentinių ūkių duomenys.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai daugiau ūkių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai, ir išliktų pakankamai ūkių, keičiantis jų struktūrai. Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas

Į sistemą atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Apie ją sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar ūkių struktūros tyrimų duomenų. Pagal tai įvertinama atskiros šalies ūkių struktūra. Jos tyrimams taikoma vienoda ES metodika remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją.

ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkių dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas ir pan.). Duomenys kaupiami iš ūkių ŪADT duomenų ataskaitų, parengtų remiantis veiklos buhalterine apskaita.

Apibendrinti 33 rajono ūkių duomenys

Panevėžio r. biuro konsultantės už 2019 m. į ŪADT pateikė 33 respondentinių ūkių duomenis. 24 ūkiai užsiėmė augalininkyste, iš kurių 5 daržininkystės ir 1 uogininkystės ūkis, 3 – pienine gyvulininkyste, o 4 – mišria žemės ūkio veikla, 2 buvo bitininkystės ūkiai.

Labai svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas, tai yra gaunamas žemės ūkio produkcijos kiekis iš hektaro. Derlingumas labai priklauso nuo vietos, dirvos, ūkininkavimo būdo, naudojamų trąšų kiekio ir kitų faktorių.

Web-pav11 pav. 2019 m. vidutinis derlingumas, t/ha

Lyginant Panevėžio r. pasėlių derlingumą su visos Lietuvos, matyti, kad Panevėžio r. respondentinių ūkių visų lyginamų pasėlių, išskyrus vasarinius miežius, derlingumas 2019 m. buvo mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių.

Web-pav22 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių pasėlių derlingumas 2018–2019 m.

Iš diagramos matyti, kad 2019 m. Panevėžio rajono ūkininkams buvo palankesni lyginant su 2018 m., meteorologinės sąlygos lėmė didesnį derlių 2019 m. Panevėžio rajone.

Web-pav33 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių bulvių, morkų ir gūžinių kopūstų derlingumas 2018–2019 m.

Nagrinėdami bulvių, morkų ir gūžinių kopūstų derlingumą 2018–2019 m., matome, kad bulvių ir gūžinių kopūstų augintojams buvo palankesni 2019 m., o morkų – 2018 metai. 2019 m. bulvių derlius buvo didesnis 3,5 proc, nei 2018 m., gūžinių kopūstų derlius 2019 m. didesnis 56,3 proc. už 2018 m., o morkų derlius 2019 m. buvo 16,5 proc. mažesnis nei 2018 metais.

Web-pav44 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių parduotos produkcijos kaina 2017–2019 m., Eur/t

Iš grafiko matome, kad, 2019 m. palyginti su 2018 m., visos nagrinėjamos produkcjjos kainos krito, tik rapsų kaina šiek tiek kylo. Lyginant 2019 m. su 2018 m., kviečių kaina krito 7,6 proc., miežių – 19,3 proc., žirnių – 5,2 procento. Rapsų kaina, 2019 m. lyginant su 2018 m., pakilo beveik 1 procentu.

Gyvulių produktyvumas

Web-pav55 pav. Primelžto pieno kiekis 2017–2019 m. iš vienos karvės, t

Iš diagramos matome, kad 2017–2019 m. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose primelžta daugiau pieno nei vidutiniškai Lietuvos ūkiuose. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose primilžis 2019 m. viršijo Lietuvos respondentų vidurkį 6,47 procento.

Veiklos efektyvumas

Web-pav66 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Jo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga. Ūkininkų, planuojančių gauti finansinę ES paramą, šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai. Iš grafiko matome, kad grynojo pelningumo rodiklis nuo 2017 m. mažėjo, o tam įtakos galėjo turėti produkcijos kainų kritimas.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Iš grafiko matome, kad grynojo pelningumo rodiklis 2018 m. ir 2019 m. buvo neigiamas, tai reiškia, kad ūkiai dirbo nuostolingai, todėl be subsidijų sunkiai išsiverstų.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kito turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai. Iš grafiko matome, kad skolos rodiklis nuo 2017 m. nežymiai didėjo, tik nepasiekė rizikingos 60 proc ribos.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi