Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Apibendrinti Vilkaviškio r. respondentinių ūkių

Ilona Čėplienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-12-16

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2021 m. į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 43 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Tarp respondentų yra pienininkystės, mišrūs ir augalininkystės ūkiai.

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvoje ŪADT tinklas pagal ES reglamentų nuostatas pradėtas kurti 1996 metais. Lietuva Europos Komisijai yra įsipareigojusi kasmet pateikti 1300 respondentinių ūkių duomenis.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtrą ir priimti atitinkamus sprendimus. Išsamiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas ir produktyvumas. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės – kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį galima matyti savo rezultatus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros, bendrojo valdymo problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.

Europos Sąjungos ŪADT tinklui Lietuvos duomenis teikia ir atlieka tinklo plėtros darbus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Apibendrinti 43 rajono ūkių duomenys

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2021 m. pateikė 43 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Tarp mūsų rajono respondentinių ūkių yra pienininkystės, mišrūs ir augalininkystės ūkiai. Visi mišrūs ūkiai yra augalininkystės-žolėdžių gyvulių. Kaip rodo respondentinių ūkių analizė, rajone populiariausi yra žieminiai ir vasariniai kviečiai. Taip pat auginami vasariniai ir žieminiai rapsai. Blogėjant cukrinių runkelių supirkimui ir supirkėjų atsiskaitymams už juos, cukrinių runkelių plotai mažinami.

1 lentelė. Vilkaviškio r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 2018–2020 m. palyginimas, t/ha

Iš pateiktų duomenų galime palyginti Vilkaviškio r. ūkininkų pasiektą derlingumą 2018–2020 metų laikotarpiu. Didžiausias žieminių kviečių derlingumas buvo 2020 m. – 6,84 t/ha. Taip pat 2020 m. didžiausias buvo vasarinių kviečių – 4,98 t/ha ir rapsų derlius. Iš pateiktų duomenų matome, kad 2020 m. derliaus atžvilgiu ūkininkams buvo palankiausi. Derlingumo pokyčius labiausiai lemia gamtinės sąlygos, taip pat įtakos turi ir trąšų, pesticidų tinkamas panaudojimas.

Melžiamų karvių produktyvumas respondentiniuose ūkiuose 2020 m., lyginant su 2018- ais, truputį padidėjo – nuo 4,65 t per metus iš vienos karvės iki 4,81, t. y. 3,44 proc., 2019 m. primilžis siekė 4,26 t. Tai lėmė subalansuoti, kokybiški pašarai, gyvulių priežiūra.

2 lentelė. Respondentinių ūkių grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklių 2018–2020 m. pokytis, proc.

Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą.Atlikus respondentinių ūkių analizę, matyti, kad 2020 m. grynasis pelningumas buvo 0,37, o visos Lietuvos mastu – 0,39. Vilkaviškio r. respondentų 1 pardavimo euras uždirbo 0,02 Eur mažiau pelno, nei visos Lietuvos respondentai. Lygindami 2018 ir 2019 m. su 2020-aisiais, skaičiuojant grynąjį pelningumą, t. y. kiek 1 euras pajamų uždirbo grynojo pelno, matome, kad 2020 m. ūkininkai uždirbo daugiau nei prieš tai buvusiais metais.

Tokia pat gera situacija buvo ir su pajamomis be dotacijų. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negavus išmokų.

Skolos rodiklis 2020 m., lyginant su ankstesniais, mažėjo. Analizuojant šį rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis 2018 ir 2019 m. buvo tik truputį didesnis nei vidutiniškai visos Lietuvos respondentinių ūkių. Vilkaviškio r. ūkių 2020 m. buvo toks pat kaip ir Lietuvos – 0,24. Jis neviršijo rekomenduojamos normos, ir dėl to galima teigti, kad Vilkaviškio r. respondentiniai ūkiai nepatiria grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai ūkio veiklai.

Informacija parengta pagal LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus Vilkaviškio r. respondentinių ūkių duomenis