Apžvelgti Širvintų r. respondentinių ūkių 2021 m. duomenys

Irena Balsiukienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro ekonomikos konsultantė

2022-10-20

^©Agroakademija.lt asociatyvi nuotr.
Ūkio apskaitos duomenų tinklo respondentai – tai vidutiniai Širvintų r. ūkiai, kurių dauguma yra augalininkystės. Širvintų r. biuro konsultantai į ŪADT 2021 m. pateikė 22 ūkių duomenis.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – Europos Sąjungos valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, kurios dėka yra nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Ši sistema teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, gaminamą produkciją, finansinę ir ekonominę veiklą.Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

ŪADT respondentai – tai vidutiniai Širvintų r. ūkiai, kurių dauguma yra augalininkystės. Širvintų r. biuro konsultantai į ŪADT 2021 m. pateikė 22 ūkių duomenis. Pagrindiniai respondentinių ūkių veiklos tipai – augalininkystės ūkiai, kuriuos sudaro javų, rapsų ir ankštinių augalų auginimas (12 ūkių), po 4 mišrių ir gyvulininkystės ūkių ir 2 daržininkystės ūkiai.

Pagal ekonominį dydį rajone vyrauja nedideli respondentiniai ūkiai. 2021 m. nuo 25 iki 75 tūkst. eurų buvo 20 proc. ūkių, iki 25 tūkst. eurų – 19 proc., nuo 50 iki 75 ir nuo 75 iki 100 tūkst. eurų vidutiniškai po 14 proc., apie 9 proc. sudarė ūkiai nuo 100 iki 125, nuo 125 iki150 ir per 200 tūkst. eurų. Mažiausiai rajone buvo ūkių nuo 150 iki 175 ir nuo 175 iki 200 tūkst. eurų, vidutiniškai po 3 proc. Toks pasiskirstymas yra jau ne vienerius metus. Palyginus 2019, 2020 ir 2021 m., skaičiai labai stipriai nekito, sumažėjo ūkių nuo 50 iki 75 ir nuo 150 iki 175 tūkst. eurų, padaugėjo nuo 75 iki 100, nuo 125 iki 150 ir nuo 175 iki 200 tūkst. eurų.

1 pav. Ūkių valdos ekonominis dydis, tūkst. eurų

Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Analizuosime Širvintų r. ūkių grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklius.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

2 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Dauguma šių analizuojamų ūkių rajone 2021 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo +0,39. Rajone tais metais pavyko pasiekti geresnių rezultatų, palyginus su Lietuvos rodikliu (+0,37).

Nors rajone rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau jis sumažėjo, lyginant su 2020 m., tais metais buvo gautas +0,42, o tuo tarpu Lietuvoje rodiklis kilo nuo +0,32 iki +0,37. Mūsų rajono ūkiams 2021 m. buvo sunkiausia prisitaikyti prie rinkos pokyčių, prie nepalankių klimatinių sąlygų, kurios turėjo įtakos derlingumui. Taip pat šio rodiklio kritimui didelės įtakos turėjo ekstremali situacija visoje šalyje, dėl blogų oro sąlygų nebuvo gauti planuojami augalų derliai, buvo blogesnė jų kokybė.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

3 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. 2021 m. Lietuvos respondentų reikšmė +0,08, o Širvintų r. analizuojamų ūkių +0,05. Tai rodo, kad Širvintų r. respondentai yra labiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų (2020 ir 2021 m.) nei bendrai Lietuvoje. Rajone respondentų grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) tais metais nekito, jis išliko kiekvienais metais pastovus (+0,05), tačiau Lietuvoje rodiklis kito, jis augo ir padidėjo nuo -0,02 iki +0,08. Tai leidžia daryti išvadą, kad tiek rajono ūkiams, tiek Lietuvos ūkiams nuo 2020 m. visai neblogai sekėsi vykdyti veiklą be tiesioginės paramos.