Apžvelgti Utenos r. respondentinių ūkių 2018 m. rodikliai

Jolita Graužinytė

LŽŪKT Utenos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikiant ir verslo ekonomikos paslaugas

2019-10-22

© LŽŪKT nuotr.

Remiantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenų baze, 2018 m. išanalizuotos ir užpildytos 28 respondentinių ūkių anketos. Ūkiai skyrėsi ūkine veikla, dydžiu ir struktūra. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 4 daržininkystės / sodininkystės, 1 augalininkystės ir 23 mišrūs ūkiai.

Utenos r. žemės nederlingos, priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Analizuotas 2016–2018 m. rajono respondentinių ūkių augalų derlingumas (kiek gauta augalininkystės produkcijos iš 1 ha) ir jie lyginami su panašiomis sąlygomis veiklą vykdžiusių ūkių vidurkiais (1 pav.). Vidutinis ūkio dydis buvo 76,22 hektaro.

1 pav. Augalų derlingumas Utenos r. ūkiuose, t/ha

Pagal pateiktus 1 pav. duomenis matyti, kad 2018 m. palyginti su 2016 m., daugelio augalų derlius mažėjo dėl Lietuvoje įvykusių ekstremalių oro sąlygų – sausros. Žieminių rugių derlingumas sumažėjo net 54,67 proc., avižų – 22,9 proc., bulvių – 2,06 proc., žieminių kviečių – 3,08 proc., o lyginamu laikotarpiu vasarinių miežių derlingumas padidėjo 3,59 procento.Nepaisant 2017 m. nepalankių oro sąlygų, nuolat pliaupiančio lietaus, nagrinėjamų augalų vidutinis derlingumas, palyginti su 2018 m., buvo didesnis.

Apibendrinti pelningumo rodikliai

Svarbiausias kiekvieno verslo tikslas – kuo mažiau išleidžiant, uždirbti kuo daugiau pelno. Pelnas yra labiausiai apibendrinantis ūkio veiklą rodiklis.

2 pav. 2018 m. grynojo pelningumo koeficiento palyginimas pagal rajonus

2 pav. pateiktas grafikas pagal 2018 m. duomenis, kuriame palygintas Utenos r. ir aplinkinių rajonų ūkininkų grynojo pelningumo rodiklis. Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Matome, kad Utenos r. ūkiai veikė pelningiau negu bendras Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Utenos r. grynojo pelningumo koeficientas, palyginti su Anykščių r. duomenimis, 40 proc. didesnis.

Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Taip pat turi įtakos ir ūkio veiklos tipas (mišrus, augalininkystės ar gyvulininkystės ūkis). Tačiau norint tiksliau įvertinti ūkio veiklos efektyvumą, konkurencingumą ir veiklos tęstinumo galimybes, nepakanka remtis vien uždirbtu pelnu ir juo remiantis priimti sprendimus. Daugiau išsamesnės informacijos galima gauti apskaičiavus konkretaus ūkio pelningumo rodiklius, juos palyginti su ankstesniais metais, taip pat palyginti su panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių rodikliais.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo ūkyje naudoja daugiau skolinto kapitalo. Kuo daugiau skolinto kapitalo – tuo didesnė rizika. Dažniausiai rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6, t. y. visos ūkio skolintos lėšos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso turimo ūkio turto. Didėjant skolos rodikliui, patiriama daugiau finansinės rizikos, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

3 pav. 2018 m. skolos rodiklio koeficiento palyginimas pagal rajonus

Iš pateikto grafiko matyti, kad 2018 m. Utenos r. ūkininkai skolinosi atsakingai. Skolos rodiklio koeficientas, palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, yra 28 proc. mažesnis. Analizuojamų rajonų skolos rodiklio koeficientas maksimaliai siekia tik 0,26 ir nėra labai didelis. Vadinasi, ūkiai mažiau linkę skolintis. Tam įtakos turėjo sudarytos palankios sąlygos pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama, suteikiančios geresnę galimybę mažiau skolintis iš finansinių institucijų, užtikrinančios stabilesnę ūkio padėtį. Suprantama, be skolintų lėšų daugelis ūkių negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su žemės ūkio verslu, apsirūpinti kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Tad skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi