Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Atlikta Rietavo sav. respondentinių ūkių 2019 m. duomenų analizė

Danutė Jurkienė
LŽŪKT Rietavo sav. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikiant ir ekonomikos paslaugas
2020-11-15

© LŽŪKT nuotr.

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai atliekama analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. Pagal pateiktų anketų duomenis Europos Sąjunga sprendžia bene svarbiausius klausimus – kiek ir kokius ūkius dar reikia remti.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Kiekviena šalis į tinklą įsipareigojusi pateikti susistemintus duomenis. Lietuvoje pagal sutartį už duomenų pateikimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri įpareigojo tai daryti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą, o Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba surenka duomenis ir pateikia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Rietavo sav. biure buvo užpildyta 13 respondentinių ūkių anketų. Ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginti su šalies respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais.

Ūkio apskaitos duomenų tinklo respondentai – tai maži ir vidutiniai Rietavo savivaldybės ūkiai, kurių didžioji dauguma užsiėmė pienine galvijininkyste – 9 ūkiai, mėsine galvijininkyste – 2, augalininkyste – 1 ir uogininkyste – 1.

Dažniausiai ūkiai vertėsi gyvulininkyste, todėl didžiausi žemės plotai buvo skirti pievoms ir ganykloms. Tarp tinkamiausių gyvuliams šerti žemės ūkio augalų 2019 m. dominavo vasariniai miežiai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai kvietrugiai.

Web-pav11 pav. Javų derlingumo kitimas, t/ha

Rietavo sav. respondentinių ūkių javų derlingumo analizė rodo, kad vasarinių kviečių derlingumas visais analizuojamais metais buvo apylygis, nepastoviausias derlingumas buvo žieminių kviečių, 2018 m. nukritęs iki 3,11 t/ha.

Rietavo sav. žemės mažiau palankios ūkininkauti, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos respondentų vidurkio. 2019 m. analizuojamuose respondentų ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei vidutiniškas Lietuvos ūkių: vasarinių miežių – 18 proc., vasarinių kviečių – 26 proc., žieminių kviečių – 9 proc. Tik žieminių kvietrugių buvo labai panašus.

1 lentelė. Primilžis iš vienos karvės 2017–2019 m., t

Web-lentele1

Lentelėje matyti, kad Rietavo sav. ūkiuose karvių produktyvumas yra didesnis negu Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis savivaldybės ūkiuose buvo 2018 m., iš vienos karvės 400 kg didesnis nei vidutiniškai Lietuvos. Produktyvumo sumažėjimą, lyginant 2018 m. su 2019 m., lėmė sausra, jos metu nukentėjusios ganyklos ir pievos, pagaminta mažiau pašarų, prastesnė jų kokybė.

Analizuojami ekonominiai rodikliai

Kiekvieno ūkininko tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos rodikliai.

2 lentelė. Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Web-lentele2

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rietavo sav. rodiklis 2019 m. siekia 0,33 proc. – tai yra nežymiai geresnis už Lietuvos vidurkį. Tai rodo, kad didžiosios dalies ūkių veikla buvo pelninga, bet todėl, kad didžiąją pajamų dalį sudarė iš ES gautos išmokos. Vertinant grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai neveiktų pelningai.

Skolos rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra 0,3–0,6 intervale, kritinė riba – 0,7 ir daugiau. Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių rodiklis 2019 m. buvo 0,57, t. y. geras, kai tuo tarpu vidutinis Lietuvoje buvo 0,99 – rodiklio reikšmė rodo, kad ūkių veikla daugiausiai finansuota skolintomis lėšomis. Rietavo savivaldybės ūkiai skolinosi atsakingai, tačiau atsargus skolinimasis dažnam ūkiui užkerta kelią plėtrai, apriboja naujų investicijų įsigijimo galimybę ir dėl to ūkiai tampa mažiau konkurencingi rinkoje.

ŪADT duomenimis paremtos analizės naudingos suinteresuotosioms šalims (juridiniams asmenims ar individualiems ūkininkams), norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį. Pavyzdžiui ūkininkai gali palyginti savo ir kitų sektoriaus arba regiono ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus arba sužinoti, ar jų sąnaudos konkurencingos. Pagal šią informaciją galima nustatyti, kuriose srityse reikia patobulinimų. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir, žinoma, prie Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Parengta pagal Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių analizę.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi