Biržų r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Daiva Laumienė

LŽŪKT Biržų r. buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas

2018-10-26

© LŽŪKT nuotr.

Siekiant įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės vertinimas. Tokiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema veikia jau nuo 1965 metų. Kiekviena ES šalis narė privalo į ŪADT teikti savo ūkių duomenis. Lietuvoje už šį darbą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies rajonų, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Apibendrinti 29 ūkių duomenys

Biržų r. biuro konsultantai į ŪADT už 2017 m. pateikė 29 respondentinių ūkių anketas. Dauguma duomenis teikusių ūkių – augalininkystės. Jie anketas teikia jau daugelį metų. Mažai keičiasi ir analizuojamuose ūkiuose auginami augalai. Daugiausia auginama kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų ir žirnių.

Web-pav1

Pateiktoje diagramoje matosi, kad 2017 m. gautas didžiausias kvietrugių derlingumas – 7,98 t/ha. Tuo metu Lietuvoje kvietrugių derlingumas buvo 4,4 t/ha. Kviečių derlingumas buvo 5,44 t/ha ir tai 0,18 t/ha daugiau nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Miežių ir žirnių derlingumas taip pat buvo nežymiai didesnis už Lietuvos vidurkį. Iš pagrindinių augintų augalų išsiskyrė tik rapsai, kurių derlingumas buvo 3,29 t/ha, kai tuo metu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo 3,6 t/ha. Biržų r. ūkiuose rapsų derlingumas nuo 2015 m. tik didėja – galima daryti prielaidą, kad rajono ūkininkai gilina žinias, domisi naujomis technologijomis ir sugeba gauti didėjantį derlių.

Produkcijos supirkimo kainos 2015–2017 m. laikotarpiu kilo. Žemiau pateiktoje diagramoje matyti, kad Biržų r. ūkininkai daugumą ūkyje užaugintos produkcijos supirkėjams pardavė aukštesne kaina nei dauguma Lietuvos ūkininkų. Tik žirniai parduoti 4,40 Eur/t žemesne kaina. Tai leidžia daryti išvadą, kad Biržų r. ūkininkai atidžiau nagrinėja esamą rinkos situaciją ir derlių parduoda daugiau už parduodamą produkciją mokantiems supirkėjams.

Atlikta finansinių rezultatų analizė

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę, nustatyta, kad 2017 m. Biržų r. respondentų grynasis pelningumas buvo 0,36. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,38. Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek vienam pardavimo pajamų eurui tenka grynojo pelno. Gauta reikšmė reiškia, kad Biržų r. respondentų vienas pardavimo pajamų euras uždirbo 0,02 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė – 0,05, o Biržų r. – 0,1. Galima daryti išvadą, kad Biržų r. respondentai mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, matyti, kad Biržų r. respondentų skolos sudaro 24 proc. nuo viso ūkio turto – ir tai tik 1 proc. daugiau, palyginti su Lietuvos respondentais. Rekomenduojama, kad ūkio skolos nesudarytų daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ir Biržų r., ir visos Lietuvos respondentai 2017 m. patyrė mažiau finansinės rizikos ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų gebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Apibendrinant galima teigti, kad Biržų r. respondentinių ūkių 2017 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra labai geri. Atlikus šio rajono respondentinių ūkių rezultatų analizę ir palyginus su šalies vidurkiu 2017 m., matyti, kad jie mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra ir aukštesni.

Žemės ūkio produkcijos gamintojams, teikiantiems duomenis į ŪADT, garantuojamas gautų duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Respondentiniai ūkiai savo duomenis su kitų rajono respondentinių ūkio duomenimis gali palyginti kiekvienais metais išleidžiamame elektroniniame leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Jis skirtas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, mokslo ir mokymo specialistams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio veikla.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi