Spalio 11 d., šeštadienis | 25
Biržų r. 2024 m. respondentinių ūkių analizė
Diana Arlikevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-09-23
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biure 2024 m. užpildytos 33 respondentinių ūkių anketos. Susipažinkite su rezultatais.
Kas yra ŪADT?
Visos Europos Sąjungos informacinė sistema, pradėta dar 1965 m., kuri stebi žemės ūkių pajamas ir veiklos rezultatus. ŪADT – tai šios sistemos Lietuvos nacionalinis tinklas, kurio pagrindinis tikslas – rinkti standartizuotus duomenis apie ūkius, siekiant pagrįsti žemės ūkio politiką, analizuoti sektoriaus pokyčius ir padėti ūkininkams priimti sprendimus.
Kaip tai veikia Lietuvoje?
Kasmet Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atrenka 1300 respondentinių ūkių iš įvairių Lietuvos regionų (pagal sektorių, dydį, tipą). Surenkami duomenys ir atliekama pirminė patikra. Pildoma išsami informacija apie ūkius.
Pajamos, išlaidos, investicijos, žemės plotai, gyvulių skaičius, trąšų naudojimas ir kita. Duomenys teikiami VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC).
Kokie ŪADT privalumai ūkininkui?
Kiekvienam respondentui, dalyvaujančiam ŪADT tyrime, atliekama individuali ūkio veiklos analizė.
Galimybė palyginti savo ūkį su ūkiais iš visos Lietuvos.
Galimybė dalyvauti aplinkosauginiuose ir tvarumo vertinimo projektuose.
Prisidėjimas prie žemės ūkio sektoriaus tobulinimo Lietuvoje.
Poreikis pokyčiams: nuo ŪADT prie ŪTDT
Dėl klimato kaitos ir tvarumo iššūkių tradicinės duomenų tinklas keičiamas į ūkių tvarumo duomenų tinklą – tai nauja ES iniciatyva, pritaikanti ŪADT reglamentus, kad būtų renkami ne tik ekonominiai, bet ir svarbūs socialiniai bei aplinkos duomenys.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų rajono biure 2024 m. užpildytos 33 respondentinių ūkių anketos. 25 respondentai – tai ūkiai, užsiimantys augalininkystės produkcijos gamyba. Auginamos tradicinės kultūros: rapsai, kviečiai, miežiai, avižos, žirniai. Ir tik 8 ūkiai augino gyvulius.
Augalų derlingumo palyginimas
Derlingumas – tai žemės gebėjimas duoti derlių, t. y. užauginti augalus, kurie būtų tinkami žmonių ar gyvūnų mitybai, pramonei ar kitoms reikmėms.
1 lentelėje lyginamas Biržų rajono respondentinių ūkių vidutinis derlingumas 2022–2024 m. su trejų metų vidutiniu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiektu derlingumu.
1 lentelė. Derlingumas, t/ha
Pagal pateiktus duomenis 2022 m. Biržų r. visų pateiktų augalų vidutinis derlingumas buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis. 2023 m. sumažėjo žirnių, rapsų, avižų, vasarinių miežių ir kviečių derlingumas. Biržų rajone 2024 m. geriau augo tik žieminiai kviečiai.
1 pav. Biržų r. respondentinių ūkių vidutinis derlingumas 2022–2024 m.
Pagal pateiktą grafiką (1 pav.) matyti, kad Biržų rajone geriausias derlius buvo gautas 2022 metais. Vasarinių ir žieminių miežių bei žieminių rapsų derlingumas per pastaruosius trejus metus mažėjo dėl susidariusių nepalankių oro sąlygų. Pastaraisiais metais didžiausias vidutinis derlingumas buvo žirnių – 2,44 t/ha.
Biržų r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklių analizė
Grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Finansiniai rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Pagal lentelės duomenis 2024 m. grynasis pelningumas nežymiai padidėjo, lyginant su 2023 m.
Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Taigi paskutiniais dvejais metais respondentiniai rajono ūkiai buvo tiesiogiai priklausomi nuo dotacijų.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
