Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Biržų rajono 2019 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Daiva Laumienė
LŽŪKT Biržų r. buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas
2020-11-08

© LŽŪKT nuotr.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tokiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema veikia jau nuo 1965 metų. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvoje už šį darbą yra atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai ir ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Susistemintais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos ir pan. Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, naudojanti šią informaciją rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) bendro valdymo, kaimo plėtros, analizės tikslams.

Respondentiniai ūkiai apima daugelį šalies rajonų, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Biržų r. konsultavimo biuro konsultantai į ŪADT pateikė 32 respondentinių ūkių anketas už 2019 metus. Dauguma ūkių yra augalininkystės, anketas teikiantys jau daugelį metų. Mažai keičiasi ir analizuojamuose ūkiuose auginami žemės ūkui augalai – daugiausia auginama kviečių, miežių ir rapsų.

Web-pav11 pav. Derlingumas Biržų rajone, t/ha

Web-pav22 pav. Derlingumas Lietuvoje, t/ha

Pateiktose diagramoje matyti, kad 2017–2019 m. laikotarpiu, Biržų rajone kviečių ir miežių derlingumas, lyginant su Lietuvoje pasiektu derlingumu, yra nežymiai didesnis. Kitaip yra su rapsų derlingumu – Biržų rajone tik 2018 m. buvo pasiektas 0,14 t/ha didesnis vasarinių rapsų derlingumas nei Lietuvoje. Gautas derlingumas daro tiesioginę įtaką ūkio pelningumui bei gyvybingumui. Paanalizavus pateiktus grafikus, matyti, kad 2017 m. gauti didžiausi derliai ir Lietuvoje, ir Biržų rajone. Galima daryti išvadą, kad 2017 m. gausesnį derlių lėmė ne ūkininkų sprendimai, o gamtinės sąlygos. Visais metais žieminių augalų derlingumas yra didesnis.

Web-pav33 pav. Grynojo pelningumo rodikliai Lietuvoje ir Biržų rajone (koef.)

Finansinių rezultatų analizė

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę, nustatyta, kad 2019 m. Biržų r. respondentų grynasis pelningumas buvo 0,27. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,31. Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Gauta reikšmė reiškia, kad Biržų r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras uždirbo 0,04 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais.

Web-pav44 pav. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodikliai Lietuvoje ir Biržų rajone (koef.)

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. parodo ūkio gebėjimą gauti pelno, negaunat išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Pateiktoje 4 diagramoje matyti, kad Lietuvos mastu visu laikotarpiu reikšmė yra neigiama. Reiškia, kad visais šiais metais Lietuvos ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių. Tuo metu Biržų r. respondentų tik 2018 m. gauta reikšmė buvo neigiama. Galima daryti išvadą, kad 2017 ir 2019 m. Biržų r. respondentai buvo mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Web-pav55 pav. Skolos rodikliai Lietuvoje ir Biržų rajone (koef.)

Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, matyti, kad 2019 m. ir Lietuvos, ir Biržų r. respondentų skolos sudarė 25 proc. nuo viso ūkio turto. Tik 2018 m. Biržų r. respondentų skolos rodiklis buvo 1 proc. didesnis, palyginti su Lietuvos respondentais.

Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Yra rekomenduojama, kad visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ir Biržų r., ir visos Lietuvos respondentai 2019 m. patyrė mažesnę finansinę riziką ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų sugebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Apibendrinant galima teigti, kad Biržų r. respondentinių ūkių 2019 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra geri. Atlikus analizę šiame rajone ir palyginus su šalies vidurkiu 2019 m., matyti, kad rezultatai mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra ir aukštesni. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma Lietuvos ūkių dirbtų nuostolingai, jei nebūtų mokamos dotacijos, susijusios su pajamomis.

Žemės ūkio produkcijos gamintojams, teikiantiems duomenis į ŪADT, garantuojamas konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus, o respondentai gauna individualias ūkio ekonomines ir finansines analizes, kurių duomenis gali palyginti su kitų ūkių vidurkiais.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi