Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Biržų rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Andrius Duderis
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro ūkio apskaitos konsultantas
2017-12-12

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tokiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuras 2016 m. į ŪADT pateikė 35 respondentinių ūkių anketas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT – pagrindinis duomenų šaltinis apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą. Tinkle kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai ir ekonominiai. Fiziniai duomenys parodo žemės naudojimą, gyvulių skaičių, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas. Ekonominiai rodikliai apibūdina ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Visi duomenys pateikiami neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (mėsos, pieno, javų ir kt.), žemės ūkio ir kitas problemas.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis.

Apibendrinti Biržų r. respondentinių ūkių duomenys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biure 2016 m. užpildytos 35 respondentinių ūkių anketos. Lyginant su praėjusiais metais, 2016 m. anketų užpildyta ir pateikta daugiau.

1 lentelė. Respondentinių ūkių anketų skaičiaus kitimas

Web-lentele1-Birzai

Augalininkystė

2 lentelė. Vidutinis dirbamos žemės plotas respondentiniuose ūkiuose 2016 m.

Web-lentele2-Birzai

Iš pateiktos lentelės matome, kad Biržų r. vienam respondentiniui ūkiui tenkantis žemės plotas buvo 4,69 karto didesnis, negu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Biržų r. vyravo stambūs augalininkystės ūkiai.

Web-pav1-Birzai1 pav. Biržų r. respondentiniuose ūkiuose augintų augalų vidutinis derlingumas 2012–2016 m., t/ha

Respondentiniuose ūkiuose 2016 m. daugiausia auginta kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų.

Pateiktoje diagramoje matosi, kad 2016 m. kviečių derlingumas respondentiniuose ūkiuose buvo mažesnis nei 2015 m., nors didesnis nei ankstesniais pateiktais metais, taip pat didesnis nei Lietuvos vidurkis (5,68 t/ha). Tuo metu miežių ir rapsų vidutinis derlingumas labai neišsiskyrė nuo kitų pateiktų metų, t. y. buvo panašus į pasiektą 2012 ir 2013 metais. Labiausiai nagrinėjamu laikotarpiu išsiskyrė ir didžiausias buvo vidutinis kvietrugių derlingumas. Jis rajone buvo beveik 2 t/ha didesnis negu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Gyvulininkystė

Pateiktoje 2 lentelėje matome, kiek vidutiniškai karvių auginta respondentiniuose gyvulininkystės ūkiuose Biržų rajone ir Lietuvoje. Biržų r. vidutinis karvių skaičius daugiau nei 10 kartų didesnis nei Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Galima daryti išvadą, kad Biržų r. vyrauja stambūs gyvulininkystės ūkiai.

3 lentelė. Vidutinis karvių skaičius respondentiniuose ūkiuose 2016 m.

Web-lentele3-Birzai

4 lentelė. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš karvės Biržų r. didžiausiame gyvulininkystės ūkyje 2012–2016 m.

Web-lentele4-Birzai

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. didžiausiame Biržų r. respondentiniame gyvulininkystės ūkyje karvių sumažėjo ir jų skaičius buvo mažiausias per 5 metus. Nežiūrint į tai, ūkyje gautas didžiausias primilžis iš karvės per visą aptariamą laikotarpį ir siekė 9,199 t iš karvės.

Ekonominiai veiklos rodikliai

Augalininkystė Biržų r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. sudarė 80,25 proc. bendrosios produkcijos, todėl galime sakyti, kad ji – pagrindinė ūkių veiklos šaka. Vidutinis rajono respondentinių ūkių gamybinės komercinės veiklos pelnas siekė 10157 Eur, nors ir 12 ūkių patyrė nuostolio, beje, Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo daugiau nei 6 kartus mažesnis – 1592 Eur.

Bendrasis įsiskolinimas rajone (0,21) 2016 m. buvo didesnis, nei Lietuvoje (0,16). Tai rodo, kad Biržų r. respondentai patyrė didesnę finansinę riziką.

Rajono respondentų grynasis pelningumas buvo 0,03, o Lietuvos – 0,07. Žema šio rodiklio reikšmė rodo ūkių veiklos neefektyvumą. Tačiau, lyginant turto apyvartumą, galima teigti, kad rajone investicijos efektyvesnės, rodiklis siekė 0,28, o Lietuvos respondentinių – 0,24.

Respondentiniai ūkiai savo duomenis su kitų rajono respondentinių ūkių duomenimis gali palyginti kiekvienais metais išleidžiamame leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Leidinys skirtas ūkininkams, bendrovių specialistams, žemės ūkio valdymo darbuotojams, mokslo ir mokymo specialistams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio veikla.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis Europos Sąjungos ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už reikiamų ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą institutui.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik apibendrinti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi