Elektrėnų savivaldybės respondentinių ūkių 2018 m. veiklos apžvalga

Greta Sinkevičienė

LŽŪKT Elektrėnų sav. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas

2019-11-27

© LŽŪKT nuotr.

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. ŪADT respondentai 2018 m. – tai smulkūs ir vidutiniai Elektrėnų sav. ūkiai, kurių didžioji dauguma vertėsi gyvulininkyste. Dauguma šių ūkių 2018 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,29 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,31).

Elektrėnų sav. 2018 m. apklausoje dalyvavo 14 respondentinių ūkių. Iš jų gyvulininkystės ūkiai sudarė 57 proc., augalininkystės – 21 proc., uogininkystės – 14 proc., bitininkystės – 8 procentai. Gyvulininkystės ūkių didėjimą Elektrėnų sav. lėmė ES paramų skyrimas gyvulininkystės sektoriui ir nenašios žemės, kurias įdirbti sunku, o derliai maži.

1 pav. Elektrėnų sav. 2017–2018 m. grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)

Elektrėnų sav. grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2017–2018 m. rezultatus matome 1 paveiksle. Dalis savivaldybės teritorijos 2018 m. nukentėjo nuo sausros, todėl dalis derliaus neužderėjo. To pasekmė – mažėjantis Elektrėnų savivaldybės ūkininkų ūkių grynasis pelningumas. Jis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno.

Atmetus dotacijas, susijusias su pajamomis, vidutinis 2018 m. Elektrėnų sav. respondentinių ūkių pelningumas buvo -0,03 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,06). Palyginus ŪADT rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be jų ekonomiškai nebūtų naudinga ūkininkauti. Visi ūkiai, negaudami dotacijų, dirbtų nuostolingai. Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be tiesioginių išmokų).

Analizuojamu 2017–2018 m. laikotarpiu skolos rodiklis didėjo nuo 0,11 koef. iki 0,16 koef., tam įtakos turėjo didesni prisiimti įsipareigojimai ir gauti kreditai. Rodiklių didėjimui įtakos turėjo Elektrėnų sav. ūkininkų gauta ES parama, nes reikėjo kredito. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama įsisavinant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Visos Lietuvos ūkininkų, dalyvavusių ŪADT 2018 m., šis rodiklis buvo 0,25. Tai rodo, kad vidutiniškai ūkių skolos sudarė mažiau nei 25 proc. ūkių turto, nesiekė kritinės rodiklio reikšmės ir ūkiai labiau linkę veiklą vykdyti nuosavomis lėšomis. Galima daryti išvadą, kad Elektrėnų sav. ūkiai linkę mažiau skolintis nei šalyje veikiantys kiti ūkiai. Taip pat mažėjant Elektrėnų sav. ūkių pelningumui, jie galėjo stigti apyvartinių lėšų dėl pirkėjų vėlavimo apmokėti už ūkių pagamintą produkciją.

2 pav. Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės respondentinių ūkių skolos rodiklio palyginimas

Galime teigti, kad 2018 m. Elektrėnų sav. ūkininkams buvo pakankamai sunkūs. Daugumą jų gelbėjo gaunamos dotacijos, be jų ūkininkai neišgyventų. Mūsų krašte sunku ūkininkauti dėl nenašių žemių, kalvotų sklypų bei laiku negaunamų apmokėjimų už parduotą produkciją. Pastebima tendencija, kad nauji perspektyvūs ūkininkai Elektrėnų krašte vis labiau renkasi mėsinę gyvulininkystę, bando kurti verslus kaimo vietovėse, vis aktyviau naudojasi ES gaunama parama.

Išsamesni apibendrinti duomenys bus pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2018“.

Parengta naudojant LŽŪKT Elektrėnų sav. biuro 2018 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi