Kovo 29 d., penktadienis | 24

Ignalinos rajono respondentinių ūkių 2016 m analizė

Genė Rolienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ignalinos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-12-26

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – bendra informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie įvairaus dydžio prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

ŪADT duomenys prisideda prie geresnes Europos žemės ūkio politikos formavimo, prie kaimo vietovių vystymosi lygio užtikrinimo.

Dalyvauti ŪADT svarbu, kad ES institucijoms būtų pateikti teisingi duomenys ir formuojama bendroji žemės ūkio politika, kuri prisidėtų prie geresnio žemės ūkio finansavimo.

Apibendrinti rajono respondentinių ūkių duomenys

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ignalinos r. biuro konsultantės į ŪADT pateikė 21 respondentinio ūkio 2016 m. veiklos duomenis. Iš jų 10 buvo pienininkystės, 2 mėsinių galvijų, 9 augalininkystės ūkiai.

Respondentų ūkiai nuo 7 iki 1000 ha dydžio, vidutinis dirbamos žemės plotas rajone – 171 ha, tai yra 4 kartus didesnis nei 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Augalininkystė

Ignalinos r. stambesniuose respondentiniuose ūkiuose daugiausia auginta žieminių kviečių, rapsų, o pienininkystės ūkiuose – žalieji pašarai ir grūdai pašarui: miežiai, avižos, kvietrugiai ir mišiniai.

Ignalinos r. yra nepalankiose ūkininkauti žemėse, todėl grūdinių žemės ūkio augalų derlingumas daug mažesnis negu 2015 m. Lietuvoje.

1 lentelė. Rajono respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumo pokyčiai per paskutinius 5 metus

Web-lentele1-Igna

Gyvulininkystė

Visuose pienininkystės ūkiuose vidutiniškai iš 1 karvės primelžta nuo 5 iki 7 t pieno ir siektas 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Buvo pateikti ūkių, kurie laiko nuo 2 iki 140 karvių, iš kurių per metus primelžta nuo 8 iki 650 t pieno, duomenys.

Rajono respondentiniuose ūkiuose melžtos vidutiniškai 44 karvės, kai respublikos respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai tik 4.

2 lentelė. Melžiamų karvių skaičius ir primelžto pieno iš 1 karvės kiekio kitimas

Web-lentele2-Igna

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Išanalizavus 2016 m. ūkių veiklos ekonominius roduiklius Ignalinos rajone, matyti, kad bendroji produkcija pasiskirstė taip: augalininkystės produkcija – 63,27 proc., gyvulininkystės – 34,24 proc., likę 2,49 proc. – už paslaugų pardavimą, o šalies vidurkis – net 71,0 proc. augalininkystės produkcijos, 26 proc. – gyvulininkystės, o paslaugų tik 2,45 procento.

Kintamosios ir pastovios sąnaudos rajone daug didesnės nei respublikos vidurkis 2015 metais.

3 lentelė. Respondentinių ūkių veiklos rodiklių kaita

Web-lentele3-Igna

Analizuojant ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, tai yra, kokį procentą sudarė nuosavas turtas. Šis Ignalinos r. respondentinių ūkių rodiklis buvo vidutiniškai 74,06 proc., tai yra 11,36 proc. mažesnis nei 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Galima daryti išvadą, kad rajono ūkiai nuosavomis lėšomis įsigijo mažiau turto.

Vidutinis bendrojo įsiskolinimo rodiklis rajone vidutiniškai 0,26. Tokia turto dalis finansuota skolomis. Rajono respondentiniai ūkiai daugiau skolinosi nei vidutiniškai respublikos 2015 m., nes pastarųjų rodiklis – 0,16.

Mokumo rodiklis viršijo respublikos vidurkį, rajone jis – 3279, kai respublikoje 2015 m. buvo tik 4,38. Tokie ūkiai patrauklūs kreditoriams, nes nesunkiai gali padengti trumpalaikes skolas.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Ignalinos r. iš 21 respondentinio ūkio tik 4 dirbo pelningai.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek pajamų uždirbo išleistas 1 euras. Rajono ūkiuose šis rodiklis 25 proc. mažesnis negu 2015 m. respublikoje. Galima daryti prielaidą, kad nenašių žemių ūkiai nepakankamai efektyviai valdė turtą. Dar šis rodiklis rodo, kad ūkiai daugiau investavo į ilgalaikį turtą, t. y. našesnę techniką.

Subsidijos gamybai sudarė 51,47 proc. visų respondentinių ūkių pajamų. Tai nenašių žemių rodiklis, 2015 m. Lietuvos vidurkis – tik 26,26 procento. Didesnių ūkių subsidijų dalis siekė nuo 12 proc. o mažųjų – net per 70 procentų.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi