Ignalinos ūkininkų ūkių veiklos apžvalga

Gabija Rokė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ignalinos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2021-12-06

LŽŪKT Ignalinos r. konsultavimo biuras 2020 metais į Ūkių apskaitos duomenų tinklą pateikė 18 respondentinių ūkių anketų.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tokiam tikslui pasiekti sukurta informacinė sistema – ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas), atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema veikia jau nuo 1965 metų. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą ir pateikimą tolesniam apdorojimui. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis ŪADT teikia savanoriškai.

Ignalinos r. biuras 2020 metais į ŪADT tinklą pateikė 18 respondentinių ūkių anketų. Tarp rajono respondentinių ūkių 3 augalininkystės (16,67 proc.), 5 mišrūs (27,78 proc.) ir 10 gyvulininkystės (55,55 proc.).

Visuose augalininkystės ūkiuose auginti javai, rapsai, ankštiniai augalai. Iš 5 mišrių ūkių viename vyravo augalininkystė, likę 4 ūkiai daugiausia užsiėmė gyvulininkyste. Iš 10 gyvulininkystės ūkių 5 ūkiai užsiėmė pienininkyste, 4 ūkiai augino mėsinius galvijus ir vienas plėtojo paukštininkystę.

Pagal respondentinių ūkių duomenis 2020 m. vidutinis ūkininko ūkio bendras žemės plotas buvo 133,51 ha. Mažiausias ūkis pagal plotą buvo augalininkystės – 15 ha, didžiausias pagal plotą – 1021,07 ha taip pat augalininkystės ūkis.

Augalininkystės ūkių derlingumas

Lietuvoje augintų augalų derlingumas su Ignalinos r. respondentinių ūkių rezultatais lyginamas 1 paveiksle. Matyti, kad vasarinių kviečių, žieminių kviečių, vasarinių miežių, žieminių rapsų, pupų, žirnių bei grikių iš hektaro Ignalinos r. prikulta mažiau nei vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Žieminių miežių, vasarinių rapsų ir žieminių kvietrugių derlingumas Ignalinos r. ūkiuose didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Kaip žinoma, Ignalinos r. seniūnijos priskiriamos prie vietovių, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, taigi mažiau palanki situacija ūkininkauti ir atsispindi 1 paveiksle.

1 pav. Ignalinos r. respondentinių ūkių ir Lietuvos respondentinių ūkių žemės ūkio augalų derlingumo 2020 m. palyginimas, t/ha

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Didžioji dalis Ignalinos r. respondentinių ūkių pardavimo pajamas gavo iš gyvulininkystės veiklos, t. y. už parduotą pieną ir gyvulius. 2020 m. buvo išanalizuoti net 5 pienininkystės respondentiniai ūkiai. 2020 m. šių ūkių vidutinis karvių skaičius – 83,8 karvės. 2018 m. vidutinis karvių skaičius buvo 78 karvės, o 2019 m. – 82,6 karvės. Taigi matome, kad per 3 metus pienininkystės ūkiuose karvių skaičius padidėjo 7,44 proc.

Ignalinos r. ūkiuose ir vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose primilžio iš karvės dinamika 2018–2020 m. pateikta 2 paveiksle. Matome, kad Lietuvoje primilžis iš vienos karvės per 3 metus padidėjo 10,58 proc., o Ignalinos r. ūkiuose primilžis iš vienos karvės nuo 2018 m. beveik nesikeitė, padidėjo tik 1,28 proc.

2 pav. Primilžis iš karvės respondentiniuose ūkiuose 2018–2020 m., t

Ekonominių rodiklių analizė

Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas yra kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno. Ūkio veiklą labiausiai apibendrinantys rodikliai yra grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų. Šie rodikliai rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirba pelno. Bendrą ūkio įsiskolinimo lygį atspindi skolos rodiklis, rodantis, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.

3 paveiksle matome, kad 2020 m. grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis yra nepatenkinamas. Ir Lietuvoje vidutiniškai, ir Ignalinos r. respondentinių ūkių veiklos buvo nuostolingos.

Taigi didžiausios įtakos ūkininkų ūkių pajamų dydžiui turi ES teikiama finansinė parama. Matyti, kad 2020 m. didžiausią grynąjį pelningumą Ignalinos r. pasiekė gyvulininkystės ūkiai, o mažiausią – augalininkystės. Ignalinos r. ūkininkai, užsiimantys gyvulininkyste ir mišriu ūkininkavimu pasiekė geresnių rezultatų bei uždirbo daugiau pelno nei kiti šių šakų Lietuvos ūkiai. Tačiau mišrūs ūkiai (be dotacijų, susijusių su pajamomis) Ignalinos r. buvo patys nuostolingiausi.

3 pav. Lietuvos ir Ignalinos r. respondentinių ūkių 2020 m. grynojo pelningumo palyginimas pagal ūkio šakas

Lyginant skolos rodiklį, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, Ignalinos r. gyvulininkystės ūkiuose situacija geresnė nei Lietuvos respondentų (4 paveikslas). Tačiau augalininkystės ir mišrių ūkių skolos rodiklis didesnis nei Lietuvos respondentų.

4 pav. Lietuvos ir Ignalinos r. respondentinių ūkių 2020 m. skolos rodiklio palyginimas pagal ūkio šakas