Balandžio 19 d., penktadienis | 24
Jonavos r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų apžvalga
Ieva Buzienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2018-11-18
© LŽŪKT nuotr.
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją. Ši sistema Europos ekonominėje bendrijoje pradėjo funkcionuoti kartu su bendrąją žemės ūkio politika.
Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.
Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.
Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.
Apibendrinti 19 Jonavos r. respondentinių ūkių duomenys
Jonavos r. biuras 2018 m. pateikė 19 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2017 metais.
Kadangi Jonavos r. žemės derlingos, daugelis duomenis pateikusių respondentų – augalininkystės ūkiai. Jie anketas teikia jau ne vienerius metus. Kaip ir kasmet, ūkiuose daugiausia auginta vasarinių ir žieminių kviečių, žieminių rapsų, žirnių, bulvių.
1 lentelėje lyginami Jonavos r. respondentinių ūkių 2015–2017 m. vidutiniai augintų kultūrinių augalų derlingumo duomenys.
1 lentelė. Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha
Analizuojant 1 lentelės duomenis, matyti, kad Jonavos r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2015–2017 m. labai skiriasi.
Didžiausias vasarinių kviečių derlingumas, t. y. 8,86 t/ha, gautas 2017 m., ir jis net 4,05 t/ha didesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį.
Žieminių kviečių derlingumas 2017 m. siekė 6,36 t/ha ir buvo tik 0,59 t/ha didesnis už Lietuvos vidurkį.
Žieminių rapso derlingumas 2017 m. siekė 2,97 t/ha ir buvo 0,62 t/ha mažesnis, palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.
Žirnių derlingumas 2017 m. siekė 2,90 t/ha ir buvo 0,42 t/ha mažesnis už Lietuvos vidurkį.
Bulvių derlingumas 2017 m. siekė tik 10,84 t/ha ir buvo daugiau nei 2 kartus mažesnis, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.
Tokius didelius skirtumus lėmė skirtingos rajonų klimato sąlygos.
Analizuoti respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Jo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).
2 lentelėje lyginama, kaip 2015–2017 m. kito Jonavos r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis).
2 lentelė. Jonavos r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas
Analizuojant lentelės duomenis, matyti, kad 1 pardavimo euras 2017 m. uždirbo 0,30 Eur ir buvo net 0,08 Eur mažesnis už Lietuvos vidurkį. 1 pardavimo euras be tiesioginių išmokų uždirbo tik 0,10 Eur ir buvo net 0,05 Eur didesnis už Lietuvos vidurkį. Nors grynasis pelningumas su dotacijomis analizuojamame rajone buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį, tačiau grynasis pelningumas be dotacijų Lietuvos vidurkį viršijo 2 kartus.
Kadangi grynajam pelningumui tiesioginės reikšmės turi sąnaudos, reikia paanalizuoti ir jų struktūrą. 3 lentelėje pateikiami 2015–2017 m. kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų rodikliai.
Kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų (sėklos, trąšos, kuras, augalų apsaugos priemonės ir kt. išlaidos) bendrajai produkcijai pagaminti.
Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastovių sąnaudų (ilgalaikio turto nusidėvėjimas, draudimas, administracinės sąnaudos, žemės mokestis ir kt. sąnaudos) bendrajai produkcijai pagaminti. Aukštos šių rodiklių reikšmės rodo, kad ūkiai patyrė daug sąnaudų. Jei rodiklių reikšmės viršija vienetą, ūkiai dirba nuostolingai.
3 lentelė. Jonavos r. respondentinių ūkių apyvartumo rodiklių palyginimas
Iš pateiktos lentelės matyti, kad Jonavos r. respondentinių ūkių kintamųjų sąnaudų rodiklis 2017 m. siekė 0,62 ir buvo tik 0,02 mažesnis už Lietuvos vidurkį, o pastoviųjų sąnaudų rodiklis 2017 m. siekė 0,31 ir buvo 0,02 mažesnis už Lietuvos vidurkį.
Be aptartų rodiklių labai svarbus ir skolos rodiklis. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, kuo aukštesnis – daugiau. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint gauti ES paramą. Jonavos r. respondentinių ūkių skolos rodiklis 2017 m. buvo 0,25 ir tik 0,01 viršijo Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Jonavos r. ūkininkų skolos analizuojamu laikotarpiu neviršijo kritinių reikšmių.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
