Jurbarko rajono respondentinių ūkių 2010 m. duomenų apžvalga

Sandra Girulytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2011-12-01

Ūkių apskaitos duomenų tinklui Jurbarko rajone duomenys už 2010 metus rinkti iš 88 ūkių. Respondentiniai ūkiai buvo įvairaus dydžio: 26 – 1–10 ha žemės, 44 –10,1–70 ha žemės, 10 – 70,1–200 ha žemės ir 8 – 200,1–1100 ha žemės.

Atlikus visų respondentinių ūkių analizę, palyginti mažų (1–10 ha dydžio), vidutinių (10,1–70 ha dydžio) ir didelių (200,1–1100 ha dydžio ) ūkių derlingumo, gyvulių produktyvumo ir turto apyvartumo bei įsiskolinimo duomenys.

Iš didžiųjų (200,1–1100 ha dydžio) ūkių 50 proc. sudaro augalininkystės ūkiai, o kita pusė – mišrūs ūkiai, laikantys nuo 32–202 melžiamų karvių. Kiaulės šiuose ūkiuose neauginamos.

Tarp vidutinių (10,1–70 ha dydžio) ūkių augalininkystės ūkiai sudaro 20,5 proc. šios respondentų grupės,79,5 proc. – mišrūs ūkiai. Iš jų vien tik karves laiko 42,9 proc. respondentų, vien tik kiaules – 5,7 proc. respondentų.

Išanalizavus ūkių derlingumą, galima daryti išvadą, kad didžiausias vidutinis pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas yra didžiausiuose ūkiuose.

Vidutinis pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas

Bulvių vidutinis derlingumas

Vidutinis karvių produktyvumas

Didžiausias bulvių vidutinis derlingumas yra mažiausiuose ūkiuose, o mažiausias – didžiausiuose.

Analizuotas ir palygintas melžiamų karvių produktyvumas. Iš žemiau pateikto grafiko matyti, kad didžiausias vidutinis produktyvumas yra vidutiniuose (10,1–70 ha) ūkiuose, o mažiausias – mažuosiuose (1–10 ha dydžio) ūkiuose.

Lentelėje pateikiami pardavimo pajamų ir nuosavo kapitalo bei įsiskolinimo ir nuosavybės santykio palyginimo duomenys.

Iš šių duomenų matyti, kad daugiausia pajamų sukuria didžiausių ūkių turtas (turto litas sukuria vidutiniškai 0,36 Lt pajamų), tačiau ir skolintų lėšų turto litui šiuose ūkiuose tenka daugiausia. Mažiausiai įsiskolinę yra mažieji ūkiai, tačiau ir šių ūkių turto apyvartumo koeficientas mažiausias.

Analizuojant bendrąjį gamybinį pelną (toliau – BGP) pastebėta, kad tik vienas iš didžiųjų ūkių dirbo nuostolingai. Iš ūkių, priklausančių 1–10 ha dydžio grupei, 2010 m. visi ūkiai dirbo pelningai, kai BGP gautas neatėmus nusidėvėjimo. Tačiau atėmus nusidėvėjimą, 7 šios grupės ūkiai dirbo nuostolingai. Tuo metu 10,1–70 ha dydžio grupėje 2 ūkiai dirbo nuostolingai, o atėmus nusidėvėjimą nuostolingų ūkių buvo kur kas daugiau – net 19. Tai reiškia, kad 2010 m. rajone ūkininkai daug investavo ir įsigijo naujos technikos. Šios investicijos atsipirks ateityje.

Parengta pagal 2010 metų respondentinių ūkių duomenis.