Jurbarko rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2016-11-15

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo teikti žemės ūkių duomenis į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Jis yra vienintelis ūkių suderintų ekonominių duomenų šaltinis, kurio pagrindinis tikslas – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Dėl didelio išsamumo ŪADT duomenų bazė tapo nepakeičiama mokslinių tyrimų ir inovacijos žemės ūkio srityje priemone, kurios pagalba galima nustatyti atskirų regionų ūkių ekonominės ir finansinės veiklos būklę bei atlikti duomenų palyginimus ES mastu.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Analizuoti 54 Jurbarko r. ūkių duomenys

Jurbarko r. duomenys už 2015 m. surinkti iš 54 respondentinių ūkių. Tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Net 57,41 proc. apklaustų ūkių valdė iki 100 ha žemės, 27,78 proc. sudarė ūkiai, valdantys 100–300 ha žemės, daugiau kaip 300 ha dirbančių ūkių sudarė tik 14,81 proc. visų apklaustų ūkių. Nagrinėjant duomenis pastebėta, kad daugiausia rajone mišrių ūkių, kuriuose vyravo augalininkystė.

Augalininkystė

Jurbarko r. respondentų ūkiuose daugiausia auginta kviečių (35 ūkiuose) ir miežių (31 ūkyje).

1 pav. Jurbarko r. respondentinių ūkių augalų derlingumas, t/ha

Lyginant Jurbarko r. vidutinį 2015 m. derlingumą su vidutiniu Lietuvos 2014 m. derlingumu, daugumos rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas buvo didesnis nei šalies vidurkis. Bene labiausiai Jurbarko r. išsiskyrė vidutinis bulvių ir žieminių kvietrugių derlingumas, kurie buvo didesni už vidutinį Lietuvos 2014 m. derlingumą atitinkamai 3,95 proc. ir 1,91 procento. Išimtis – vasarinių miežių derlingumas, kuris buvo 0,04 proc. mažesnis už šalies vidurkį. Augalų derlingumui didžiausios įtakos turėjo turimi respondentų žemės ūkio naudmenų plotai, pasėlių priežiūros kokybė, palankios gamtinės sąlygos.

Gyvulininkystė

Analizuojant Jurbarko r. gyvulininkystės ūkius pastebėta, kad iš atrinktų respondentų 28 laikė melžiamų karvių ir tik 4 penimų kiaulių.

1 lentelė. Jurbarko r. respondentinių ūkių karvių skaičius ir primilžis 2015 m., t

Vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 m. augintų karvių skaičius buvo tik 4,1 vnt., o tuo metu Jurbarko r. ūkiuose – 35 vnt., tačiau vidutinis primilžis iš karvės 2015 m. rajono respondentiniuose ūkiuose buvo 280 kg mažesnis nei 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių. Nagrinėjant 1 lentelės duomenis galima daryti išvadą, kad rajone daugiausia smulkių ūkių. Didžiausias primilžis ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 51 melžiamą karvę. Tam turėjo įtakos karvių sveikatingumas, tinkamos laikymo sąlygos, stebėsena ir kontrolė.

Jurbarko r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumas

Bendroji produkcija 2015 m. vienam rajono respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 158,63 tūkst. Eur, kai tuo metu Lietuvoje 2014 m. bendroji produkcija vienam ūkiui tesudarė 27,93 tūkst. Eur.

2 pav. Jurbarko r. respondentinių ūkių gamybinės veiklos pelnas ir struktūra 2015 m.

Iš pateikto 2 pav. matyti, kad 57 proc. respondentinių ūkių dirbo pelningai ir gavo 2233,92 tūkst. Eur gamybinio komercinio veiklos pelno.

Analizuoti ūkių pagrindiniai ekonominio veiklos efektyvumo rodikliai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Jurbarko r. respondentinių ūkių ekonominio veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas su Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rajone, kaip ir Lietuvoje, siekė tik 0,16. Vadinasi, ūkininkai veiklai plėtoti naudojo daugiau nuosavų lėšų ir neišnaudojo visų galimybių investuoti į ūkius skolintomis lėšomis.

Bendrasis mokumo rodiklis rajone, lyginant su vidutiniu Lietuvoje, buvo labai aukštas. Tai rodo, kad ūkiai bet kada gali padengti turimus įsipareigojimus ir yra patrauklūs galimiems kreditoriams.

Jurbarko r. grynojo pelningumo rodiklis neigiamas, kaip ir respublikos vidurkis. Finansinė padėtis laikoma normalia, kai rodiklis lygus 1. Šiuo atveju matyti, kad Jurbarko r. respondentai negeba efektyviai kontroliuoti ūkio išlaidų.

Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalis pajamose 2014 m. sudarė vidutiniškai 23,93 proc., tuo metu Jurbarko r. respondentinių ūkių – 30,10 procento. Tai reiškia, kad šio regiono ūkių pajamos labiau priklausomos nuo gaunamų subsidijų ir jiems būtų kur kas sunkiau ūkininkauti negaunat paramos.

Apibendrinant Jurbarko r. respondentinių ūkių duomenų analizę, galima daryti išvadą, kad rajono ūkininkų ūkių rodikliai buvo panašūs į Lietuvos vidutinius rodiklius. Ūkių maža finansinė rizika, jie gebėjo atsiskaityti už trumpalaikius kreditus, tačiau kai kuriuose buvo problemų kontroliuojant gamybos išlaidas.

Parengta pagal Jurbarko r. respondentinių ūkių anketas.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi