Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Jurbarko rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Viktorija Radavičiūtė-Domeikienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2017-10-25

ES šalyse įgyvendinant BŽŪP, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Iš jo galima gauti svarbios ir naudingos informacijos apie ūkių verslo rezultatus kiekviename žemės ūkio sektoriuje ir pagal ūkinių vienetų dydžio kategorijas. Taip pat remiantis ŪADT duomenimis atliktų socialinių ir ekonominių tyrimų rezultatai padeda kurti naujas politikos kryptis, geriau pritaikytas ūkininkų ir kaimo bendruomenių poreikiams, prisideda prie kaimo vietovių plėtros.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Jurbarko r. respondentinių ūkių duomenys

Jurbarko r. į 2016 m. ŪADT atrinkti 63 respondentiniai ūkiai. Analizuoti ir smulkūs, ir dideli ūkiai, pagal dirbamos žemės plotą nuo 2,97 ha iki 1296,09 hektaro. Daugiausia buvo nedidelių ūkių, dirbančių iki 50 ha žemės, t. y. 49,21 proc., po 19,05 proc. sudarė ūkiai, valdantys 50–100 ha ir 100–200 ha žemės, likusieji, dirbantys daugiau kaip 300 ha, sudarė tik 12,7 proc. visų respondentinių ūkių. Remiantis duomenimis, Jurbarko r. 2016 m. vyravo specializuoti ir mišrūs augalininkystės ūkiai.
Daugiausia respondentiniuose ūkiuose auginta kviečių, miežių, kvietrugių, bulvių ir grūdinių augalų mišinių, dažniausiai skirtų gyvuliams šerti.

Web-pav1 UADT1 pav. Jurbarko r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Nagrinėjant Jurbarko r. vidutinį 2016 m. derlingumą Lietuvos 2015 m. derlingumo atžvilgiu, pastebėta, kad didžiausias teigiamas atotrūkis nuo šalies vidurkio yra bulvių ir grūdinių mišinių, kurių derlius atitinkamai 1,93 proc. ir 0,6 proc. didesnis už vidutinį, 2015 m. pasiektą Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

Tuo metu lauko daržovių ir žieminių kviečių vidutinis derlingumas 2016 m. Jurbarko r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su šalies vidurkiu 2015 m., buvo atitinkamai 2,38 proc. ir 1,08 proc. mažesnis. Galima daryti prielaidą, kad pasėlių derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos (ypač nuimant derlių), tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose, žemės našumas.

Jurbarko r. respondentiniai gyvulininkystės ūkiai vis dar labiau specializuojasi pieninėje galvijininkystėje, 41 ūkyje laikytos melžiamos, o 7 – mėsinės karvės.

Web-pav2UADT2 pav. Jurbarko r. respondentinių ūkių struktūra pagal melžiamų karvių skaičių ir vidutinis primilžis iš karvės 2016 m., t

Pagal 2 paveikslėlio duomenis tarp Jurbarko r. respondentų daugiausia smulkių ūkių, kurie laikė 1– 4 melžiamas karves, taip pat nemažą dalį užėmė ūkiai, laikantys 21–50 karvių. Nagrinėjamo rajono respondentiniuose ūkiuose 2016 m. laikytos vidutiniškai 29 melžiamos karvės, o tai yra net 7 kartus daugiau nei 2015 m. Lietuvos respondentų vidurkis. Reikia pastebėti, kad reikšmingai skiriasi smulkių ir vidutinių ūkių vidutinis primilžis iš karvės, lyginant su dideliais ūkiais, kurie laiko daugiau nei 101 melžiamą karvę (skirtumas svyruoja nuo 0,66 t iki 1,42 t primilžio iš karvės). Tuo metu vidutinis primilžis iš karvės 2016 m. Jurbarko r. buvo tik 0,14 proc. didesnis nei vidutinis Lietuvos primilžis ir siekė 5,18 t iš karvės. Lemiamą poveikį turėjo gyvulių priežiūra, pašarų kokybė ir sveikatingumas.

Jurbarko r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Būtina paminėti, kad lyginant 2016 m. Jurbarko r. bendrosios produkcijos rodiklį vienam respondentiniam ūkiui su bendru Lietuvos 2015 m. rodikliu, jis buvo beveik 5 kartus didesnis ir siekė 137,35 tūkst. Eur. 1 lentelė rodo, kad 63,49 proc. apklaustų Jurbarko r. ūkių pagal 2016 m. bendrąją produkciją daugiau specializavosi augalininkystės sektoriuje. Veiklos rodikliai rodo, kad iš pastarojo sektoriaus tik 12 Jurbarko r. respondentinių ūkių, t. y. 30 proc. dirbo pelningai, tuo metu analizuojant gyvulininkystės sektorių – 11 ūkių, t. y. 52,38 procento.

1 lentelė. Jurbarko r. respondentinių ūkių pajamų pasiskirstymas pagal žemės ūkio sektorius ir gamybinės veiklos pelnas 2016 m.

Web-lentele1 UADT

Vis dėl to didesnis gamybinės komercinės veiklos pelnas specializuojant respondentinius ūkius pagal bendrąją produkciją gautas augalininkystės ūkiuose ir, lyginant su gyvulininkyste, davė 92,17 tūkst. Eur daugiau gamybinio komercinio veiklos pelno.

Toliau analizuoti 2016 m. grynojo pelningumo ir subsidijų gamybos dalies pajamose rodikliai Jurbarko r. respondentiniuose ūkiuose, ir palyginti su 2015 m. gautais šalies respondentinių ūkių rezultatais.

Vienas svarbiausių finansinį rezultatą ir veiklos efektyvumą nusakančių rodiklių yra grynasis pelningumas. Jurbarko r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas buvo 0,28 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. Kadangi Jurbarko r. rodiklis neigiamas, galima daryti išvadą, kad ūkiai veikė neefektyviai, pernelyg išaugo pagamintos produkcijos savikaina, gamybos išlaidos ir patiriamos pastovios išlaidos.

Analizuojant subsidijų gamybai dalį pajamose, galima daryti išvadą, kad Jurbarko r. ūkiuose vidutiniškai 32,80 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos.

2 lentelė. Jurbarko r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir subsidijų gamybai dalis pajamose 2016 m., proc.

Web-lentele2 UADT

Jurbarko r. respondentinių ūkių subsidijų dalis pajamose 2016 m. net 6,54 proc. didesnis nei šalies vidurkis. Vadinasi nagrinėjamo rajono ūkiai labiau priklausomi nuo ES paramos ir būtų finansiškai pažeidžiamesni, jeigu prarastų žemės ūkiui teikiamas subsidijas.

Atliktos analizės dėka galima daryti išvadą, kad daugiausia Jurbarko r. respondentinių ūkių – specializuoti ir mišrūs augalininkystės ūkiai, kurių pastaroji veikla duoda daugiausia pajamų. Gyvulininkystės ūkiai dažniausiai orientavosi į pieno gamybą, o didžiausias primilžis tuose ūkiuose, kurie laikė per 100 melžiamų karvių, rūpinosi bandos sveikatingumu ir tinkamu pašarų racionu. Didesnė dalis Jurbarko r. respondentinių ūkių 2016 m. dirbo nuostolingai, vykdyti žemės ūkio verslą tik parduodant produkcija, nesinaudojant ES parama, būtų sudėtinga.

Parengta pagal Jurbarko r. respondentinių ūkių anketas.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi