Jurbarko rajono ūkių 2024 m. statistinių duomenų apžvalga

Daiva Vabalienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-08-22

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra žemės ūkio valdų pajamų ir bendros žemės ūkio politikos poveikio vertinimo priemonė. Informacija, surenkama ŪADT, – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai formuoti ir įgyvendinti. Ką statistiniai duomenys sako apie Jurbarko r. ūkių veiklą 2024 metais?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos respondentiniai ūkininkų ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Pateikiami statistiniai duomenys leidžia palyginti įvairių ūkininkų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, o pateiktos apibendrintos išvados priveda prie atitinkamų žemės ūkio politikos sprendimų priėmimo.

Jurbarko r. respondentinių ūkių analizei buvo atrinkti 49 prekiniai ūkiai, iš jų daugiausiai buvo javininkystės ūkių (17), kurie sudarė 34,69 proc., apklausti 12 pienininkystės ūkių, kurie pagal dalyvaujančius užima 24,49 proc., apklausta 16 mišrių ūkių, tai sudarė 32,65 proc., na, o likusieji 4 ūkiai sudarė mažą imtį tyrime – vienas respondentas mėsininkystės ūkis, du sodininkai ir vienas daržininkas. Respondentinių ūkių duomenis rinko 6 konsultantės.

Jurbarko rajone iki šiol vyravo nedideli šeimos ūkiai, tačiau pastebima ūkių stambėjimo tendencija, kai smulkūs ūkiai išnyksta, o jų žemių plotus prisijungia stambesni ūkininkai. Dažniausiai auginamos kultūros – žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, vasariniai miežiai, pupos.

1-oje lentelėje pateiktas Jurbarko rajono ūkių vidutinis derlingumas 2022–2024 m. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, žieminių kviečių derlingumas nuo 2022 m. iki 2024 m. išaugo 6,32 proc., vasarinių kviečių derlingumas per laikotarpį sumažėjo 7,08 procento. Žieminio rapso derlingumas lyginant 2022 m. su 2024 m. padidėjo 5,48 procento. Vasarinių miežių derlingumas 2022 m. palyginus su 2024 m. sumažėjo 44,81 procento. Tam įtakos daugiausiai turėjo nepalankios oro sąlygos. Pupų derlingumas, per nagrinėjamą laikotarpį nuolat mažėjo, lyginant 2022–2024 m. sumažėjo 41,01 procento.

1 lentelė. Jurbarko rajono ūkių vidutinis derlingumas 2022–2024 m., t/ha

Jurbarko rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, pienininkystės ūkių skaičius mažėja. Analizuojant 2022–2024 m. laikotarpį, Jurbarko rajono ūkiuose pieno primilžis iš vienos karvės nuolat mažėja. Tokia pati tendencija matoma ir visoje Lietuvoje.

1 pav. Jurbarko rajono karvių produktyvumo pokytis 2022–2024 m.

Lyginant 2022 m. su 2023 m., vidutinis karvių primilžis tonomis Jurbarko rajone sumažėjo 1,48 proc. Kitais metais primilžis 3,21 proc. dar sumažėjo. Lyginant 2024 m. Lietuvos ir Jurbarko rajono ūkius, primilžio rodiklis nagrinėjamame rajone 0,88 proc. žemesnis. Galima daryti išvadą, kad tiek Jurbarko rajone, tiek Tauragės apskrityje ir visoje Lietuvos primilžis iš vienos karvės nuolat mažėja.

Visiems ūkiams, vykdantiems aktyvią produkcijos gamybą, svarbu užsitikrinti pakankamas pajamas iš veiklos taip, kad jos padengtų ūkio veiklos sąnaudas. Nagrinėjant ūkių finansinius rodiklius, galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti sprendimus ir numatyti tolesnes ūkio plėtros tendencijas.

2 lentelė. Jurbarko rajono ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodikliai 2022–2024 m. pagal vykdomą žemės ūkio sektorių, koef.

Grynasis pelningumas atspindi kiek lieka grynojo pelno nuo pardavimo pajamų. Analizuojant 2022 – 2024 m. grynojo pelningumo rodiklį Jurbarko rajone matyti, kad jis sumažėjo 0,17 proc. punkto. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis gerokai mažesnis. Taip yra todėl, kad iš grynojo pelno yra eliminuojamos tiesioginės išmokos. 2024 m. šis rodiklis, lyginant su 2022 m., sumažėjo 0,38 procento.

Kokie grynojo pelningumo rodikliai skirtinguose žemės ūkio sektoriuose?

Įdomu paanalizuoti, kokie grynojo pelningumo rodikliai ir jų pokyčiai skirtinguose žemės ūkio sektoriuose. Jurbarko rajono augalininkystės ūkiuose grynojo pelningumo rodiklis nuo 2022 m. iki 2024 m. sumažėjo 0,17 procentų. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis sumažėjo 0,37 procento. Vadinasi, augalininkystės ūkiai stipriai priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Analizuojant gyvulininkystės ūkius matyti, kad grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis per 2022–2024 m. laikotarpį sumažėjo 0,36 proc., o grynojo pelningumo rodiklis sumažėjo 0,19 proc. Ūkiuose, vykdžiusiuose mišrią veiklą, grynojo pelningumo rodiklis per 2022–2024 m. sumažėjo 0,17 proc., o grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, sumažėjo 0,38 procento. Pelningumo rodiklių sumažėjimą galėjo lemti pardavimo apimčių arba kainų mažėjimas, taip pat ūkių išaugusios pastoviosios sąnaudos, infliacija.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad visi Jurbarko rajono ūkiai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų, jos skatina ūkius investuoti į inovacijas ir esant net blogesnėms klimatinėms sąlygoms, kai gaunamas mažesnis derlius, arba esant gyvulių ar pieno supirkimo kainų kritimui, šios išmokos leidžia stabilizuoti veiklą, ir ūkiams netapti nuostolingais.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas