Spalio 29 d., trečiadienis | 25

Kaišiadorių rajono 2024 m. respondentinių ūkių analizė

2025-10-24

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES mastu taikoma sistema, kuri renka ekonominius duomenis apie ūkius. Ši sistema leidžia analizuoti žemės ūkio sektoriaus finansinę ir ekonominę būklę. ŪADT duomenys naudojami formuojant žemės ūkio politiką, tyrimams, prognozėms ir analizėms. Taip pat vertinant ūkių pelningumą, pajamas bei sąnaudas. Už 2024 metus LŽŪKT Kaišiadorių r. biure užpildytos 34 respondentinių ūkių anketos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pagal užpildytas respondentinių ūkių anketas matyti, kad didžioji dalis gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai – 15 anketų, augalininkystės – 10, daržininkystės – 4, mišrūs ūkiai – 3 ir uogininkystės – 2 anketos.

Analizuojant ūkius, labai svarbus rodiklis, yra derlingumas – dirvožemio gebėjimas duoti derlių, tai yra, kiek augalų ar žemės ūkio produkcijos galima užauginti tam tikrame plote, t. y. žemės produktyvumas ir našumas.

1 lentelė. Lietuvos ir Kaišiadorių r. ūkių žemės ūkio augalų derlingumų 2022–2024 m. palyginimas, t/ha

1 lentelėje analizuojami Lietuvoje ir Kaišiadorių rajone augintų augalų derlingumo palyginimai. Pagal pateiktą lentelę matyti, kad 2024 m., lyginant su 2022 m., Kaišiadorių rajone didžiausiu derlingumu pasižymėjo didesnė dalis auginamų kultūrų ir tik vasarinių kvietrugių, vasarinių miežių, avižų ir žirnių derlingumai buvo mažesni. To paties laikotarpio ir Lietuvos ūkių tų pačių kultūrų derlingumai buvo didesni.

Lyginant 2024 ir 2023 metus, matyti, kad daugumos auginamų kultūrų derlingumas 2023 m. buvo didesnis nei 2024 m. 2024 m. vasarinių kviečių, vasarinių kvietrugių, žieminių rapsų, avižų, žirnių ir pupų derlingumo sumažėjimui, lyginant su 2023 m., turėjo įtakos meteorologinė sausra, kai ilgą laikotarpį kritulių kiekis buvo mažesnis nei vidutinis. Vasarinių kviečių, žieminių rapsų, žirnių ir pupų didžiausi derlingumo rodikliai Kaišiadorių rajone buvo 2023 metais, tačiau šių kultūrų Lietuvos vidutinis 2023 metų derlingumas buvo didesnis negu Kaišiadorių rajone. Augalų derlingumo pokytis pastebimas kiekvienais metais, didžiausią įtaką jam Kaišiadorių rajone ir visoje Lietuvoje turi gamtinės sąlygos.

Toliau pateikiama Lietuvos ir Kaišiadorių rajono pieninės gyvulininkystės ūkių primilžio analizė (žr. 1 pav.).

Iš pateikto 1 paveikslo galima matyti, kad per 2022–2024 m. laikotarpį Lietuvos ūkiuose primilžis iš vienos karvės padidėjo nuo 4,94 t 2022 metais iki 5,45 t 2024 metais. Kaišiadorių r. ūkiuose primilžis iš vienos karvės taip pat padidėjo nuo 4,05 t 2022 metais iki 4,61 t 2024 metais, o tai sudarė 0,56 t padidėjimą. Didesnio primilžio priežastys galėjo būti: tikslesnė pieninių telyčių atranka ir diegiamos inovacijos pieno ūkiuose.

Lyginant 2023 m. su 2022 ir 2024 metais, tiek Kaišiadorių r., tiek Lietuvoje vidutinis primilžis iš karvės buvo mažiausias. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, lyginant Lietuvos ir Kaišiadorių rajono ūkių primilžį iš vienos karvės, matyti, kad viso nagrinėjamo laikotarpio primilžiai Lietuvoje buvo didesni nei Kaišiadorių rajone.

1 pav. Lietuvos ir Kaišiadorių r. pieninės gyvulininkystės ūkių 2022–2024 m. primilžio iš vienos karvės palyginimas

Taip pat labai svarbu aptarti finansinius ūkių rodiklius, tokius kaip grynasis pelningumas, kuris parodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno ir skolos rodiklis, kuris parodo, kiek 1 turto eurui tenka skolų.

2 lentelė. Kaišiadorių r. ūkių grynojo pelningumo rodiklio pokytis 2022–2024 m.

Analizuojant grynojo pelningumo rodiklį, pagal 2 lentelės duomenis matyti, kad Kaišiadorių r. ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2024 m. mažėjo. Šis rodiklis tiek 2022 metais, tiek ir 2023 metais buvo didesnis nei 2024 metais. Lyginamuoju laikotarpiu didžiausias grynojo pelningumo rodiklio koeficientas buvo 2022 metais (0,39), 2023 metais sumažėjo iki 0,22 ir 2024 metais buvo tik 0,18. Vis tik, Kaišiadorių rajono ūkininkai 2022 ir 2023 metais dirbo pelningai, nes vidutinis grynojo pelningumo koeficientas buvo didesnis nei 0,2 ir tik 2024 metais šis rodiklis buvo šiek tiek mažesnis už vidutinį. Mažesnį grynąjį pelningumą 2024 metais lėmė didesnės sąnaudos: trąšų, kuro. Pavyzdžiui, prekyba azoto pagrindu pagamintomis trąšomis 2024 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo apie 30 procentų.

3 lentelėje nagrinėjamas ir lyginamas 2022–2024 metų laikotarpio Kaišiadorių r. ūkininkų skolos rodiklis.

3 lentelė. Kaišiadorių r. ūkių skolos rodiklio pokytis 2022–2024 m.

Iš pateiktos lentelės duomenų matyti, kad ūkiuose, 2024 lyginant su 2022 m., skolos rodiklis sumažėjo 0,01, o 2024 lyginant su 2023 m., – 0,02 punktais. Kadangi 2022–2024 metų laikotarpiu skolos rodiklis Kaišiadorių r. ūkiuose yra mažesnis už 0,5, reiškia, kad ūkiai linkę vykdyti veiklą nuosavomis lėšomis.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas