Balandžio 16 d., antradienis | 24
Kaišiadorių rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga
Daiva Širingevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-11-21
ŪADT duomenų tinklas yra pagrindinis duomenų šaltinis, kuris parodo žemės ūkio subjektų pajamas ir išlaidas pajamoms uždirbti. Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus ir atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Duomenis šiam tinklui ūkininkai teikia savanoriškai, informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, konfidenciali ir viešai neskelbiama. Viešinami tik apibendrinti ūkių grupių rodikliai.
Apibendrinti 27 ūkių duomenys
Kaišiadorių r. 2016 m. veiklos apskaitos rezultatus pateikė 27 ūkiai. Didžioji dalis – pastovūs respondentai ir tik keli iš jų nauji. Duomenys surinkti iš 8 augalininkystės, 2 paukštininkystės, 3 gyvulininkystės ir 12 mišrių ūkių. Iš šių duomenų matyti, kad rajone vyravo vidutiniai respondentiniai ūkiai – nuo 118 iki 555 ha, nemažą dalį sudarė smulkūs ūkiai iki 100 ha, ir tik vieno ūkio plotas viršijo 1700 ha. Palyginę su 2015 m., matome, kad ūkių plotai keitėsi labai nežymiai. Palyginus su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, Kaišiadorių r. ūkiai gerokai stambesni.
Išnagrinėję augalininkystės ūkių duomenis, matome, kad dažniausiai auginti javai: žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai ir žieminiai kvietrugiai, 2016 m. labai sumažėjo žieminių rapsų plotai, tam didžiausios įtakos turėjo šalta ir besniegė žiema, kai kuriuose ūkiuose iššalo beveik visi rapsai.
Lentelėje pateikiami duomenys apie derlingumo pasikeitimą 2016 m., palyginus su 2015 metais.
1 lentelė. Javų ir bulvių derlingumas Kaišiadorių r. ūkiuose 2015–2016 m., t/ha
Rapsų ir kviečių derlingumas sumažėjo dėl šaltos ir besniegės žiemos, nepalankaus pavasario ir blogų oro sąlygų per javapjūtę. Kitų žemės ūkio augalų derlingumas padidėjo, bet augalininkystės pajamos sumažėjo nuo 134 tūkst. eurų iki 98,6 tūkst. eurų. Tam didžiausios įtakos turėjo lietinga javapjūtė ir prastos kokybės grūdai.
Iš 27 respondentinių ūkių 10 laikė melžiamų karvių. Du ūkiai stambūs, kuriuose laikyta per 80 karvių, 3 smulkūs, kuriuose buvo 3–5 karvės, likusiuose – 17–53 karvės. Nors primilžis šiuose ūkiuose ir didėjo nuo 4 t 2015 m. iki 4,62 t 2016 m., jie dar atsilieka nuo respublikos vidurkio, kuris siekė daugiau kaip 5 t iš karvės.
Apžvelgę respondentinių ūkių gamybos rezultatus, matome, kad tik trečdalis (8 ūkiai) dirbo pelningai, nors pelnas ir nebuvo labai didelis. Kiti ūkiai patyrė nuostolio, tam įtakos turėjo prastos oro sąlygos, sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos, taip pat prastesnė javų kokybė.
1 pav. Kaišiadorių r. respondentinių ūkių veiklos pelnas
Norint įvertinti respondentinių ūkių efektyvumą 2016 m., apskaičiuoti finansiniai rodikliai, kurie pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kiek procentų viso ūkio turto sudaro nuosavas kapitalas. Nors šis rajono respondentinių ūkių rodiklis pakankamai aukštas, jis žemesnis už Lietuvos respondentų vidurkį 2015 metais.
Bendrasis įsiskolinimas, rodantis, kiek 1 turto eurui tenka ūkio įsiskolinimų, yra 0,25. Jis taip pat didesnis negu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.
Bendrasis mokumas rodo, kiek 1 trumpalaikio įsipareigojimo eurui tenka trumpalaikio turto. Jis labai aukštas – 31,89, ir yra beveik 9 kartus didesnis už Lietuvos vidurkį. Tai reiškia, kad rajono ūkininkai, esant būtinybei, galėtų padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.
Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Kaišiadorių r. jis minusinis, t. y. –0,15, tai rodo, kad rajono ūkiams 2016 m. buvo nuostolingi.
Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto euras sukūrė pajamų. Rajone šis rodiklis siekė 0,37, o respublikos vidurkis buvo 0,24.
Subsidijų gamybai dalis pajamose Kaišiadorių r. respondentiniuose ūkiuose buvo 34,34 proc., tai daugiau nei 2015 m. vidutiniškai Lietuvoje (buvo 26,26 proc.). Galime teigti, kad tiesioginės išmokos padėjo ūkininkams išgyventi.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
