Kauno r. respondentinių ūkių 2024 m. veiklos apžvalga

Tadas Pikčiūnas

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantas

2025-10-01

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro konsultantai 2025 m. surinko ir pateikė VĮ Žemės ūkio duomenų centrui 44 ūkių duomenis apie 2024 m. vykdytą veiklą. LŽŪKT Kauno r. biuro 6 konsultantai surinkorespondentinių ūkių duomenis ir užpildė ŪADT anketas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tam buvo sukurtas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).

ŪADT – tai yra tinklas, kuriame kaupiami duomenys apie gamybos sąnaudas, prekybos pajamas ir kitus ūkininkavimo veiklos aspektus. ES, remdamasi ŪADT duomenimis, gali stebėti ūkininkų pajamų padėtį ir nagrinėti bendros žemės ūkio politikos poveikį, bei leidžia priimti tinkamus sprendimus, susijusius su žemės ūkio politika. Kiekviena ES valstybė privalo teikti informaciją į ŪADT.

2024 m. Lietuvoje ūkių skaičius sumažėjo 0,89 proc., lyginant su 2022. Tuo metu Kauno rajone ūkių skaičius 2024 m. mažėjo 0,33 proc., lyginant su 2022 metais. Tačiau 2024 m. lyginant su 2023, pastebimas didesnis Kauno r. ūkininkų skaičiaus mažėjimas. Jį galėjo lemti tai, kad dalis vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukė iš žemės ūkio produkcijos gamybos (žr. 1 lentelę). Taip pat mažėjimą galėjo sąlygoti didėjantys gamybos išteklių ir darbo jėgos kaštai ir stiprėjanti konkurencija žemės ūkyje. Pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis 2024 m. Kauno r. daugiau ūkininkų išregistravo (111) nei įsiregistravo (62) ūkį, o 141 ūkininkų pradėjo ūkio išregistravimo procedūrą.

1 paveiksle pateikiamas Lietuvos, Kauno m. r. ir Kauno r. ūkininkų ūkių skaičiaus kitimas per analizuojamąjį laikotarpį.

1 pav. Lietuvos ir Kauno r. bei Kauno apskr. ūkininkų ūkių skaičius metų pabaigoje, nuo 2022-12-01 iki 2024-12-01, vnt. (sudaryta autoriaus pagalŽemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/).

PagalŽemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis, 2024 m. Lietuvoje 30,70 proc. ūkių savininkų buvo pensinio amžiaus (nuo 65 m.) ir tik 17,54 proc. jaunesni nei 40 metų. Kauno r. pensinio amžiaus ūkių savininkai sudaro apie 30,26 proc. ir tik 18,52 proc. jaunesni nei 40 metų.

2022–2024 m. laikotarpiu nežymiai Lietuvoje sumažėjo ūkininkaujančių moterų skaičius. Kauno r. ūkininkų pasiskirstymas 2024 m. pagal lytį yra toks: didesnę dalį sudaro vyrai – 63,58 proc., moterų – 36,42 proc.

1 lentelė. Lietuvos ir Kauno r. ūkininkųūkių skaičius pagal ūkininkų amžių ir lytįmetų pabaigoje, nuo 2022-12-01 iki 2024-12-01 d., vnt. (sudaryta autoriaus pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/)

2 lentelėje pateikiamas Lietuvos ir Kauno r. ūkininkų ūkių skaičiaus kitimas per analizuojamąjį laikotarpį pagal vykdomas veiklas.

2 lentelė. Lietuvos ir Kauno r. ūkininkųūkių skaičius pagal ūkių vykdomas veiklasmetų pabaigoje, nuo 2022-12-01 iki 2024-12-01, vnt. (sudaryta autoriaus pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis (https://ismain.vic.lt/VurapPublic/)

PagalŽemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalo duomenis Kauno r. ūkininkų pasiskirstymas 2024 m. pagal vykdomas veiklas yra toks: didesnę dalį sudaro augalininkystės ūkiai – 58,17 proc., gyvulininkystės ūkiai – 10,35 proc. o mišrūs – 30,22 proc.

Kauno r. augalininkystės ūkių analizė

3 lentelėje lyginamas Lietuvoje augintų augalų derlingumas su Kauno r. ūkių rezultatais. Kauno r. daugiausia augintai žieminių ir vasarinių kviečių, pupų, žirnių, žieminių kvietrugių, žieminių rapsų ir vasarinių miežių. Matyti, kad 2024 m. Kauno r. žieminių rapsų (1,10 karto), vasarinių kviečių (1,14 karto), žieminių kviečių (1,12 karto), vasarinių miežių (1,15 karto), žirnių (1,10 karto) ir pupų (1,06 karto) derlingumas didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje.

3 lentelė. Kauno r. ir Lietuvos ūkių žemės ūkio augalų derlingumo 2022–2024 m. palyginimas, t/ha

Matome (žr. 3 lent.), kad derlingumas 2022–2024 m. laikotarpiu kito skirtingai. Kauno r. žieminių rapsų derlingumas padidėjo nuo 3,12 iki 3,22 t/ha, žieminių kviečių derlingumas didėjo nuo 5,30 iki 6,35 t, vasarinių kviečių derlingumas mažėjo nuo 5,29 iki 4,44 t/ha, žirnių derlingumas didėjo nuo 2,55 t/ha iki 2,84 t/ha, vasarinių miežių derlingumas kito nuo 4,16 iki 4,32 t/ha, žieminių kvietrugių derlingumas nepakito.

Mažesnį derlingumą (vasarinių kviečių, vasarinių miežių, žieminių kvietrugių, pupų ir žirnių), 2023 m. lyginant su 2022, galėjo lemti nepalankios klimato sąlygos. 2023 m. pavasaris buvo vėsesnis ir sausesnis nei įprasta. Ūkininkų pasirinkimai dėl sėjomainos, tręšimo ir augalų apsaugos priemonių taip pat galėjo turėti įtakos derliui. 2024 m. vasarinių kviečių, žieminių rapsų ir pupų derlingumo sumažėjimą, lyginant su 2023 m., galėjo lemti nepalankios meteorologinės sąlygos: sausra ar nepakankami krituliai.

4 lentelėje lyginamos Lietuvos ir Kauno r. ūkių augalų vidutinės kainos.

4 lentelė.Kauno r. ir Lietuvos ūkio augalų vidutinės kainos palyginimas, Eur/t

Iš pateiktos 4 lentelės duomenų matome, kad 2022–2024 m. laikotarpiu Kauno r. grūdų pardavimo vidutinė kaina krito. Kauno r. parduotų vasarinių kviečių kaina per 2022–2024 m. laikotarpį mažėjo 37,14 proc., kai Lietuvos – 37,26 proc. 2023 m. grūdų kainų kritimą, lyginant su 2022 m., galėjo lemti grūdų eksporto apimčių mažėjimas. Kai Lietuva eksportuoja mažiau grūdų, tai reiškia, kad vidaus pasiūla yra didesnė (visi grūdai neiškeliauja į užsienį) – tai gali lemti mažesnes grūdų vidaus kainas. Grūdų kainos krito dėl didesnių atsargų, geresnių derlių kai kuriose šalyse ir sumažėjusių logistikos trikdžių, susijusių su karu Ukrainoje.

Iš pateiktos 4 lentelės duomenų matome, kad 2024 m. rapsų kaina padidėjo apie 9,98 proc., lyginant su 2023 metais. 2024 m. Lietuvos grūdų (žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai kvietrugiai) kainų kritimą, lyginant su 2023 m., galėjo lemti vidaus pasiūlos gausa, eksporto sąlygų pokyčiai ir prastesnė dalies derliaus kokybė.

Kauno r. gyvulininkystės ūkių analizė

Toliau pateikiama, kiek tonų per metus vidutiniškai ūkis primelžė iš vieno gyvulio, lyginant su ankstesniais metais, ir parduoto pieno kaina.

2 pav. Primilžis iš karvės 2022–2024 m., t

Iš pateikto 2 paveikslo galima pastebėti, kad per 2022–2024 m. laikotarpį, Kauno r. ūkiuose primilžis iš vienos karvės sumažėjo 0,45 proc., kai Lietuvoje primilžis iš vienos karvės padidėjo 10,32 proc. Lyginant 2023 m. su 2022, Kauno r. vidutinis primilžis iš karvės sumažėjo 22,50 proc., o kitais metais padidėjo apie 28,45 proc., lyginant su 2023 m.Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, lyginant Kauno r. ir Lietuvos ūkių primilžį iš vienos karvės, galime pastebėti, kad visu laikotarpiu primilžiai Lietuvoje buvo didesnis nei Kauno rajone.

3 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t

Analizuodami 3 paveikslo duomenis, matome, kad 2022–2024 m. laikotarpiu Kauno r. ūkininkų pieno pardavimo kaina sumažėjo 16,58 proc., kai Lietuvoje – 18,53 proc. Bei galima pastebėti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį parduoto pieno kaina 2022 m. tiek Kauno r., tiek Lietuvoje buvo aukščiausia. Tai galėjo lemti 2022 m. pirmoje pusėje augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkose, tai perdirbėjams leido didinti pardavimus užsienyje.

Kauno r. ūkių ekonominių rodiklių analizė

Toliau aptarsime Kauno r. ūkių finansinius rodiklius.Ūkio veiklą labiausiai apibendrinantis rodiklis yra grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Šis rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos.

4 pav. Kauno r. ir Lietuvos ūkių grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas, koef.

Iš pateikto 4 pav. matyti, kad Kauno r. 2022–2024 m. laikotarpiu grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, sumažėjo 88,89 proc. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Kauno r. ūkiai su kiekvienais metais yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų (išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.).

Kitas labai svarbus rodiklis yra skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Tai yra, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą.

5 pav. Kauno r. ir Lietuvos ūkių skolos rodiklio palyginimas, koef.

Pagal 5 pav. duomenis matome, kad Lietuvos ūkių skolos rodiklis per 2022–2024 m. laikotarpį nepakito ir 2024 m. siekė 0,27. Kauno r. ūkių skolos rodiklis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9,38 proc. ir nagrinėjamu laikotarpiu neviršijo 0,6. O tai rodo, kad ūkininkai skolinasi atsakingai, nesudarydami ūkiams didelės finansinės naštos ir rizikos.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas