Balandžio 24 d., trečiadienis | 24
Kauno rajono 2018 metų respondentinių ūkių apžvalga
2019-11-17
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai daryti padeda ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika.
Kiekviena valstybė ES narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbiama.
Kauno r. biuras 2019 m. pateikė 30 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2018 metais. Kauno r. biure apskaitą tvarkosi ūkininkai, ūkininkaujantys ne tik Kauno r., bet ir kituose Lietuvos rajonuose, todėl tarp 30 respondentų papuolė ūkininkai ir iš kitų Lietuvos rajonų.
Kauno r. labai didelis, todėl čia galima rasti visų kategorijų ūkininkų, t. y. nuo labai mažų iki kelis tūkstančius ha deklaruojančių. Rajone labai derlingų žemių, kuriose ūkininkai augina rapsus, kviečius, miežius ir cukrinius runkelius. Mažiau derlingose vietovėse jie augina netradicinius augalus, įvairias uogas, laiko įvairių gyvulių, paukščių.
Lentelėje pateikiamas vidutinis augintų kultūrinių augalų derlingumas Kauno r. respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 metais.
1 lentelė. Kauno r. javų derlingumas respondentiniuose ūkiuose, t/ha
Iš 1 lentelės matyti, kad Kauno r. respondentiniuose ūkiuose paskutinius 3 metus derlingumas mažėjo. Tai lėmė besikeičiančios klimatinės sąlygos, besniegės žiemos, besikartojančios sausros pavasariais, o paskutiniais metais ir vasaros sausra.
Antroje lentelėje pateikiami Kauno r. augintų daržovių derlingumo duomenys. Daržovių, kaip ir javų, derlingumas kasmet mažėjo. Nors daugelis daržininkų daržoves laistė papildomai, analizuojant lentelės duomenis, matyti, kad papildomas laistymas neužtikrino gero derliaus.
2 lentelė. Kauno r. respondentiniuose ūkiuose augintų daržovių derlingumas, t/ha
Tarp respondentų papuolė keli ūkininkai, laikantys melžiamų karvių. Primilžis iš karvės 2016 m. – 2,29 t, 2017 m. – 3,78 t, 2018 m. – 4,56 tonos. Taigi jis didėja, bet ūkininkų, laikančių melžiamų karvių, kiekvienais metais mažėja, ūkiai stambėja.
Ekonominių rodiklių apibendrinimas
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Kaip 2016–2018 m. Kauno r. respondentiniuose ūkiuose kito grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, pateikiama 3 lentelėje.
3 lentelė. Kauno r. pelningumo rodiklių analizė
Iš 3 lentelės matyti, kad 1 pardavimo euras 2016 m. uždirbo 24 ct grynojo pelno, 2017 m. –27 ct grynojo pelno, o 2018 m. – 22 ct grynojo pelno. Rodikliai tikrai labai neblogi, tik jei nebūtų tiesioginių išmokų, rezultatai būtų buvę labai liūdni. Nes 2016 m. be tiesioginių išmokų ūkininkai būtų dirbę nuostolingau, 2017 m. būtų uždirbę tik 1 ct grynojo pelno, o 2018 m. vėl buvo patyrę nuostolio.
Iš šių rezultatų matyti, kad Kauno r. ūkininkai, negaudami tiesioginių išmokų už pasėlius, gyvulius ir kt., uždirbtų labai mažai arba net dirbtų nuostolingai. Norint išsiaiškinti, kodėl veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai, būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis.
Kitoje lentelėje kaip tik ir pateikiu kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų rodiklius. Kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų (sėklos, trąšos, kuras, augalų apsaugos priemonės ir kt. išlaidos) bendrajai produkcijai pagaminti. Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastoviųjų sąnaudų (ilgalaikio turto nusidėvėjimas, draudimas, administracinės sąnaudos, žemės mokestis ir kt. sąnaudos) bendrajai produkcijai pagaminti. Aukštos šių rodiklių reikšmės rodo, kad ūkiai patyrė daug sąnaudų ir jei rodiklių reikšmės viršija vienetą, jie dirba nuostolingai.
4 lentelė. Kauno r. apyvartumo rodiklių analizė
Iš pateiktos 4 lentelės matyti, kad Kauno r. ūkininkų kintamųjų sąnaudų rodiklis nagrinėjamais metais yra gana aukštas, todėl ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis yra toks žemas. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkininkams rekomenduojama analizuoti kintamųjų sąnaudų susidarymo priežastis ir struktūrą, ieškoti galimybių jas mažinti. Pastoviųjų sąnaudų rodiklis nagrinėjamais metais nėra aukštas.
Dar vienas svarbus ūkininkams rodiklis yra skolos rodiklis. Jis rodo, kiek nuosavybės eurui tenka skolintų lėšų. Kuo jis žemesnis, tuo ūkininkai turi mažiau skolų, o kuo aukštesnis, tuo ūkininkas turi daugiau skolų. Šis rodiklis labai svarbus imant paskolas iš bankų arba norint pasinaudoti ES parama. Kauno r. ūkininkų skolos rodiklis 2016 m. buvo 0,26, 2017 m. – 0,25 ir 2018 m. – 0,27. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Kauno r. ūkininkų skolos nagrinėjamais metais nebuvo didelės.
Parengta pagal Kauno r. 2018 m. respondentinių ūkių analizę.
www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
