Kauno rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Jolanta Laskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2017-12-18

Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra Europos Sąjungos žemės ūkio subsidijų, kurios sudaro apie 50–70 proc. visų Europos Sąjungos išlaidų, teikimo sistema. Subsidijos užtikrina ES žemdirbių ūkių stabilumą ir žemės ūkio produkcijos kokybę.

Tam, kad būtų lengviau vykdyti Europos bendrijų bendrąją žemės ūkio politiką, 1965 m. buvo sukurtas ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). ŪADT analizių rezultatai labai svarbūs, norint suprasti ūkių pajamų struktūrą ir politikos poveikį įvairiam ūkių verslui.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 metų.

Apibendrinti 38 rajono ūkių duomenys

Kauno r. 2016 m. apklausoje dalyvavo 38 respondentiniai ūkiai, iš jų 14 augalininkystės, 8 gyvulininkystės, 3 mišrūs (augalininkystės ir gyvulininkystės), 1 paukštininkystės, 4 daržininkystės, 2 avininkystės, 3 bitininkystės, 3 uogininkystės ir vaisių ūkiai.

Vidutinis Kauno r. respondentinių ūkių bendras žemės plotas 2016 m. buvo 149, 65 hektaro. Mažiausias apklausoje dalyvavusių ūkių plotas buvo 0,50 ha, didžiausias – 943,26 hektaro. Bendra žemės plotų kitimo tendencija Kauno r. pavaizduota 1 paveiksle.

1 pav. Vidutinis Kauno r. respondentinių ūkių bendro žemės ploto kitimas, ha

Atlikę Kauno r. respondentinių ūkių 2016 m. javų derlingumo analizę ir palyginę su 2014–2015 m., pastebime, kad 2015 m. derlingiausi buvo žieminiai kviečiai, rugiai, avižos, kvietrugiai, žieminiai rapsai. Darome prielaidą, kad tokį javų derlingumo sumažėjimą galėjo lemti, javams nepalankios klimato sąlygos.

2 pav. Kauno r. respondentinių ūkių javų derlingumas, t/ha

3 pav. Kauno r. respondentinių ūkių bulvių, cukrinių runkelių, lauko daržovių derlingumas, t/ha

Nagrinėjant bulvių, cukrinių runkelių ir lauko daržovių derlingumą, matome, kad 2016 m. jų derlingumas, lyginant su 2014–2015 m., buvo didesnis. (3 pav.).

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Lyginant 2016 m. vidutinį melžiamų karvių skaičių su 2015 m., Kauno r. respondentiniuose ūkiuose pastebimas 24 proc. sumažėjimas. Darome išvadas, kad gyvulininkystės ūkiai 2016 m. mažino gamybos apimtis arba apskritai naikinosi, ypatingai smulkieji ūkiai atsisakė tokio ūkininkavimo idėjos, todėl ir primelžto pieno kiekis sumažėjo vidutiniškai 39 proc., lyginant su 2015 m. (4 pav.).

4 pav. Vidutinis galvijų skaičius ir primelžto pieno kiekis Kauno r. respondentiniuose ūkiuose, t

Vidutinės augalininkystės ir gyvulininkystės bendrosios produkcijos kitimas 2014, 2015 ir 2016 m. Kauno r. respondentiniuose ūkiuose pavaizduotas 5 paveiksle.

5 pav. Vidutinės augalininkystės ir gyvulininkystės bendrosios produkcijos kitimas, proc.

Lentelė. Kauno r respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Web-lentele1-Kauno

Grynojo pelningumo rodiklio mažėjimas kiekvienais metais rodo, kad žemės ūkio gyvybingumas didesne dalimi priklauso nuo ES paramos. Tai taip pat atspindi duomenys, susiję su rodikliu – subsidijų gamybai dalis pajamose.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Šis rodiklis, lyginant 2016 m. su 2014 m., kito nežymiai, o 2015 m. jis buvo šiek tiek aukštesnis –13,50 procento.

Bendrasis mokumas rodo ūkio pajėgumą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Lyginant 2016 m. su 2014 m. ir 2015 m., reikia pastebėti, kad jis ženkliai išaugo. Tai reiškia, kad ūkiai turėjo sutaupę daugiau apyvartinių lėšų įsipareigojimams padengti.

Bendrasis įsiskolinimas respondentinių ūkių duomenyse patvirtina, kad ūkininkai vis labiau linksta skolintis, rizikuoti ir toliau vystyti savo ūkius, didinti gamybos apimtis, kelti perspektyvas į ateitį ir konkuruoti rinkoje.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokią dalį turto sudaro nuosavas kapitalas. Lyginant 2016 m. su 2014 m. ir 2015 m., šis rodiklis sumažėjo apie 6,4 procento.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi