Gruodžio 15 d., pirmadienis | 25
Kėdainių r. ūkių ekonominės veiklos rodiklių analizė pagal ŪADT duomenis
Silvija Astrauskaitė
LŽŪKT vyresnioji finansinės apskaitos specialistė
2025-12-11
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
LŽŪKT Kėdainių r. biuras į ŪADT pateikė 51 rajono ūkio 2024 apskaitos metų duomenis. Kokios tendencijos vyravo šio rajono ūkiuose?
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra visose Europos Sąjungose šalyse veikianti vieninga sistema, kurioje renkami ir analizuojami respondentinių ūkių duomenys. Lietuvoje šis tinklas veikia nuo 2004 m. (Lietuvai įstojus į ES), duomenys į jį teikiami savanoriškai, užtikrinant visišką konfidencialumą. Viešinami tik apibendrinti rodikliai, parodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. ŪADT yra pagrindinis šaltinis vertinant ūkių pajamas, gamybinės veiklos efektyvumą bei užtikrina duomenų palyginamumą ES mastu.
2025 m. LŽŪKT Kėdainių r. biuras į ŪADT pateikė 51 rajono ūkio 2024 apskaitos metų duomenis. Ši informacija leidžia įvertinti Kėdainių r. ūkių finansinius ir gamybinius rezultatus bei palyginti juos su šalies respondentinių ūkių vidurkiais.
Kėdainių r. vyrauja augalininkystės ūkiai, daugiausia auginta javų, rapsų, ankštinių augalų, cukrinių runkelių bei daržovių. Gyvulininkystės ūkiai užima vis mažesnę dalį, nors ir yra registruotų galvijų bei pieno ūkių, tačiau jų skaičius vis mažėja. Mišrių ūkių analizuojamame rajone taip pat yra, tačiau jie sudaro nedidelę dalį.
Kėdainių r. ūkių 2024 m. derlingumas
Vertinant 2024 m. derlingumo duomenis, kurie pateikti 1 pav., galime matyti, kad Kėdainių r. respondentiniai ūkiai pasižymi aukštesniu derlingumu nei šalies vidurkis, auginant žieminius miežius, rapsus ir pupas, o likusių analizuojamų augalų derlingumas artimas Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiui.
1 pav. Kėdainių r. respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas, t/ha
Pagal diagramoje pateiktus duomenis matome, kad žieminių kviečių derlingumas siekė 5,60 t/ha ir beveik nesiskyrė nuo Lietuvos vidurkio, kuris buvo 5,63 t/ha. Vasarinių kviečių derlingumas analizuojamame rajone buvo 0,21 t/ha mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Ryškiausias žieminių miežių derlingumo skirtumas – žieminiai miežiai Kėdainių r. derėjo gerokai gausiau – 5,91 t/ha, kai šalies vidurkis siekė 4,55 t/ha. Tačiau vasarinių miežių derlingumas buvo mažesnis už šalies rodiklį.
Galima daryti prielaidą, kad didesnius derlingumo rodiklius lėmė palankios dirvožemio sąlygos, kryptingas ūkininkavimo metodų taikymas bei subalansuotas augalų mitybos ir apsaugos priemonių naudojimas. Šie rezultatai rodo, kad toliau stiprinant javų auginimo technologijas bei išlaikant kryptingą ūkininkavimą, Kėdainių respondentiniai ūkiai turi potencialą išlaikyti ir didinti kai kurių kultūrų derlingumo pranašumą.
2022–2024 m. grūdų supirkimo kainos analizė
Analizuojant 2022–2024 m. grūdų supirkimo kainų pokyčius, pateiktus 2 pav., matyti, kad tiek Kėdainių rajono respondentiniuose ūkiuose, tiek Lietuvoje kainų dinamika panaši, o skirtumai tarp rajono respondentų ūkių ir šalies vidurkio išliko nedideli. Didžiausi kainų svyravimai fiksuoti rapsų supirkimo rinkoje, 2022 m. jų kaina ženkliai išaugo, viršydama 600 Eur/t ribą, o 2023 m. galime pastebėti kainos kritimą, nors rapsai vis dar išlieka viena brangiausių kultūrų.
Kviečių (tiek žieminių, tiek vasarinių) ir miežių supirkimo kainos per analizuojamą laikotarpį buvo santykinai stabilios, svyravo apie 200–250 Eur/t, tačiau 2022 m. pasižymėjo aukštesniais kainų lygiais, po kurių sekė nuoseklus mažėjimas. Ankštinių augalų supirkimo kainų dinamika taip pat buvo panaši, tačiau kiek žemesnės nei javų.
2 pav. 2022–2024 m. grūdų supirkimo kainos, Eur/t
Apibendrinant analizuojamas grūdų supirkimo kainas, galime teigti, kad 2022–2024 m. laikotarpiu didžiausias kainų šuolis užfiksuotas rapsų rinkoje, o kitų pagrindinių kultūrų kainų pokyčiai buvo mažesni, išlaikant panašią tendenciją tiek Kėdainių respondentų ūkiuose, tiek Lietuvoje. Kainų skirtumai buvo minimalūs.
2022–2024 m. primilžis iš vienos karvės ir parduoto pieno kaina
Vertinant primilžio iš vienos karvės rodiklius, pateiktus 3 pav., matyti, kad Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose aukštesni rezultatai, lyginant su Lietuvos respondentų vidurkiu. Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose 2022 m. primelžta vidutiniškai 6,23 t iš vienos karvės, kai tuo metu šalies vidurkis buvo 4,78 t, 2023 m. pieno primelžta mažiau, tačiau 2024 m. šis rodiklis Kėdainių r. respondentų ūkiuose vėl padidėjo iki 6,47 t. Tai rodo didesnį karvių produktyvumą.
3 pav. Primilžis iš vienos karvės, t
Pieno supirkimo kainų dinamika buvo priešinga – Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose parduoto pieno kaina 2022–2024 m. laikotarpiu buvo žemesnė nei Lietuvos vidurkis. 2022 m. už toną pieno gauta 365,33 Eur, kai šalies vidurkis siekė 451,93 Eur. 2023 m. kainos krito iki 261,25 Eur ir 326,17 Eur Lietuvoje. 2024 m. supirkimo kaina šiek tiek kilo, tačiau Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose išliko žemesnė – 281,98 Eur, palyginti su 368,96 Eur Lietuvos vidurkiu.
4 pav. 2022–2024 m. parduoto pieno kainos, Eur/t
Apibendrinant galima teigti, kad Kėdainių respondentiniuose ūkiuose karvių produktyvumas viršijo šalies vidurkį, tačiau gautos pieno supirkimo kainos išliko žemesnės. Tai atspindi ūkių pajamų struktūros netolygumus – aukštas produktyvumas ne visuomet kompensuoja žemesnius produkcijos realizavimo įkainius.
Pelningumo rodiklių apžvalga
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. 5 pav. pateikiamas Kėdainių r. respondentinių ūkių ir Lietuvos vidurkio 2022–2024 m. grynasis pelningumas.
5 pav. 2022–2024 m. grynasis pelningumas, koef.
Analizuojant 2022–2024 m. grynojo pelningumo koeficientą (5 pav.), matyti, kad rodikliai analizuojamu laikotarpiu svyravo. 2022 m. rajono respondentinių ūkių pelningumas buvo šiek tiek mažesnis nei Lietuvos vidurkis. 2023 m. Kėdainių r. pelningumas siekė vos 0,08, kai tuo metu Lietuvos vidurkis buvo 0,19. Tačiau matome, kad 2024 m. situacija pasikeitė į Kėdainių respondentniams ūkiams palankesnę situaciją, rodiklis išaugo iki 0,24 ir buvo gerokai didesnis nei šalies vidurkis.
Galima teigti, kad nors ir pelningumo svyravimai buvo gana ryškūs, Kėdainių r. respondentiniai ūkiai 2024 m. sugebėjo išsiskirti geresniais rezultatais nei dauguma šalies ūkių.
Toliau nagrinėsime grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis. Šis rodiklis rodo, kiek uždirbo 1 pardavimo euras be tiesioginių išmokų, paprastai tariant – kaip ūkis sugeba veikti be paramos.
6 pav. 2022–2024 m. grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.
Vertinant 2022–2024 m. grynojo pelningumo be dotacijų rodiklius (6 pav.) matyti, kad tiek Kėdainių r. respondentinių ūkių, tiek Lietuvos ūkių rezultatai išliko neigiami, tik Kėdainių r. respondentinių ūkių pelningumo dinamika buvo ryškesnė. Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose 2023 m. fiksuojamas didžiausias nuosmukis, kai pelningumo koeficientas siekė -0,73, kai tuo šalies vidurkis buvo -0,33. 2024 m. situacija Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose pagerėjo ir šis rodiklis pakilo iki -0,03, priartėdamas prie pelningumo ribos, kai Lietuvos respondentų vidurkis išliko nepakitęs, t. y. -0,33.
Tokie rezultatai rodo, kad be tiesioginių išmokų Kėdainių r. respondentiniai ūkiai geba greičiau atsigauti po nuostolingų laikotarpių ir efektyviau prisitaiko prie rinkos pokyčių.
7 pav. 2024 m. skolos rodiklis pagal ūkio plotą Kėdainių r.
Analizuodami 7 pav. pateiktus duomenis, matome, kad aukščiausias skolos rodiklis fiksuotas ūkiuose, kurių deklaruotas plotas buvo nuo 0 iki 30 ha, 2024 m. šis rodiklis siekė 0,52. Tai rodo, kad smulkūs ūkiai, turintys ribotus nuosavus išteklius, dažniau pasitelkia skolintą kapitalą kasdieninei veiklai ar investicijoms finansuoti. Mažiausias rodiklis pastebimas ūkiuose, kurių deklaruotas plotas nuo 75 iki 100 ha ir siekė 0,21. Antras pagal dydį fiksuotas didžiausias rodiklis buvo ūkiuose, kurių deklaruotas plotas nuo 200 iki 300 (0,45).
Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad smulkesni ūkiai yra labiau priklausomi nuo išorinio finansavimo, o didėjant ūkiams įsiskolinimo lygis linkęs mažėti, kas rodo geresnį finansinį stabilumą stambesniuose ūkiuose.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
