Gruodžio 02 d., šeštadienis | 23

Kelmės r. 2022 m. respondentinių ūkių apžvalga

Raimunda Montvilaitė-Juodišė
LŽŪKT Kelmės r. buhalterinės apskaitos konsultantė
2023-11-13

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Straipsnyje analizuojami 2022 m. Kelmės r. veiklą vykdę ūkiai, kurie buvo įvairaus dydžio, skyrėsi struktūra ir veiklos pobūdžiu.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

ŪADT – tai informacinė sistema, kurios pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos valstybių žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Lietuva taip pat dalyvauja ūkių tyrimuose. Siekiant gauti aukštus rezultatus, ūkių dalyvavimas labai svarbus. Surinkta informacija turi įtakos atliekant išsamesnius mokslinius tyrimus, žemės ūkio politikos sprendimus. Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga ir kt., bei ekonominiai: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos. Į ŪADT tinklą daugiausia patenka trijų pagrindinių tipų ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; auginantys javus ir rapsus; mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvūnų.

Šiame straipsnyje analizuojami 2022 m. Kelmės r. savo veiklą vykdęūkiai, kurie buvo įvairaus dydžio, skyrėsi struktūra ir veiklos pobūdžiu.

Analizuoti finansiniai rodikliai

Remiantis apskaitos duomenimis, analizuoti finansiniai šių ūkių rodikliai ir Kelmės r. ūkių rodiklių vidurkiai lyginti su visos Lietuvos ūkių rodiklių vidurkiais.

Analizuojant grynojo pelningumo rodiklį, nustatyta, kad 2022 m. šis rodiklis rajone siekė 0,4, o tuo metu Lietuvos vidurkis – 0,39. Šis rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

1 pav. Grynasis pelningumas

Siekiant sužinoti, kaip rajono ūkiams sekėsi vykdyti veiklą be paramos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.), analizuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis. Čia rajono ūkių, užsiimančių augalininkyste, pienine bei mėsine gyvulininkyste, rodiklis buvo didesnis už Lietuvos respondentų vidurkį. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio veiklos pobūdžio rajono ūkiams vis tik neblogai sekėsi vykdyti veiklą be tiesioginės paramos.

2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis

Skolos rodiklis rodo, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti ūkio plėtros, įgyvendinti investicinių projektų, susijusių su apsirūpinimu darbo priemonėmis, didinančiomis ūkių konkurencingumą. Kritinė skolos rodiklio riba – iki 0,6. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Analizuojant Kelmės r. ūkius, galima daryti prielaidą, jog jie mažai įsiskolinę, rodiklis žemas, palyginti su Lietuvos ūkių vidurkiu.

3 pav. Skolos rodiklis

Ūkių gamybinės veiklos rodikliai

Reiktų paminėti, kad analizuoti ne tik rajono ūkių finansiniai, bet ir ekonominiai (ūkių gamybinės veiklos) rodikliai: derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba.

Analizuojant rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą, matyti, kad 2022 m. rajono grūdinių augintojams nebuvo blogi, palyginus su 2021 ir 2020 metais.

4 pav. Kelmės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Kelmės r. gyvulininkystės ūkiuose vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės buvo 5,36 t, t. y. didesnis negu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis (5,02 t). Tokią rodiklio reikšmę lėmė tai, kad Kelmės r., palyginus su likusiais šalies rajonais, išlieka didesnis melžiamų karvių skaičius.

5 pav. Vidutinis primilžis iš karvės, t

Visi Kelmės r. respondentiniai ūkiai išliko stabilūs, mokūs ir likvidūs.