Gruodžio 02 d., penktadienis | 22

Kelmės r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų apžvalga

Sandra Urbonienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro ekonomikos konsultantė
2021-12-16

Pagal 2020 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateko 42 Kelmės rajono respondentiniai ūkiai.

Europos Sąjungos šalių ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – nuo 1965 m. veikianti informacinė sistema. Tai svarbus informacijos šaltinis, padedantis suprasti priemonių, kurių imtasi pagal bendrą žemės ūkio politiką, poveikį.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Gauti duomenys pirmiausia yra pagrindas Europos Komisijai rengti ataskaitas apie žemės ūkio ir žemės ūkio rinkų padėtį bei ūkių pajamas Bendrijoje. Ataskaitos kasmet pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai, ypač kasmetiniam žemės ūkio produktų kainų nustatymui.

Lietuva taip pat dalyvauja ūkių tyrimuose. Pagal statistinės atrankos metodus iš visos Lietuvos atrenkami ūkiai vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: pagal ūkio ekonominį dydį (iš viso yra 14 grupių arba klasių), ir priklausomai nuo vykdytos veiklos – ūkininkavimo tipą (iš viso yra 21 tipas). Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Atrinktų analizei ūkių duomenis surenka VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir juos atitinkamai apdorojusi pateikia VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojams, kurie juos susistemina ir pateikia Europos Komisijai.

Renkami, analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga ir kt., bei ekonominiai duomenys: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos. Į ŪADT tinklą daugiausia patenka trijų pagrindinių tipų ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; auginantys javus ir rapsus; mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvūnų ūkiai.

Pagal 2020 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ŪADT tinklą pateko 42 Kelmės rajono ūkiai. Iš jų 5 ūkiai, užsiimantys augalininkyste; 7 ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; 3 ūkiai, užsiimantys mėsine galvijininkyste; 27 mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiai. Iš visų 42 ūkių 3 ūkiai, vykdantys ekologinę žemės ūkio produkcijos gamybą. Daugelis ūkių – tęstiniai, t. y. jų duomenys į šį tinklą teikiami jau ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir palyginti, kaip keičiasi vykdoma veikla bei jos rodikliai.

Remiantis apskaitos duomenimis, analizuoti finansiniai šių ūkių rodikliai ir lyginti Kelmės rajono ūkių rodiklių vidurkiai su visos Lietuvos ūkių rodiklių vidurkiais.

Analizuojant grynojo pelningumo rodiklį, nustatyta, kad 2020 m. grynojo pelningumo rodiklis rajone siekė 0,39 ir buvo lygus Lietuvos vidurkiui.

1 lentelė. Grynasis pelningumas

Siekiant sužinoti, kaip rajono ūkiams sekėsi vykdyti veiklą be paramos (tiesioginės išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.), analizuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis. Analizei buvo paimti mišrių augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiai, taip pat ūkiai, užsiimantys augalininkyste, pienine bei mėsine gyvulininkyste. Čia rajono ūkių, užsiimančių augalininkyste, pienine bei mėsine gyvulininkyste, rodiklis buvo šiek tiek aukštesnis už Lietuvos vidurkį ir siekė 0,11. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio veiklos pobūdžio rajono ūkiams visai neblogai sekėsi vykdyti veiklą be tiesioginės paramos.

2 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) augalininkystės, pieninės bei mėsinės gyvulininkystės ūkiuose

Tačiau paanalizavus mišrių augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkių duomenis galima daryti išvadą, jog tokio veiklos pobūdžio ūkiai labiau priklausomi nuo paramos ir be jos veiklą vykdyti būtų sudėtinga.

3 lentelė.Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) mišriuose augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiuose

Skolos rodiklis rodo, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kritinė skolos rodiklio riba – iki 0,6 punkto. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Analizuojant Kelmės r. ūkius, galima daryti prielaidą, kad jie mažai įsiskolinę, rodiklis žemas, palyginus su Lietuvos ūkių vidurkiu. Rajono ūkių skolos rodiklio koeficientas buvo mažesnis visu 2018–2020 m. laikotarpiu.

4 lentelė. Skolos rodiklis

Reiktų pažymėti, kad analizuoti ne tik rajono ūkių finansiniai, bet ir ekonominiai (ūkių gamybinės veiklos) rodikliai: derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba.

Analizuojant rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą, matyti, kad 2020 m. rajono grūdinių augalų augintojams nebuvo blogi. Rajone veikiančių ūkių žemės ūkio augalų derlingumas buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, taip pat ir žieminių rapsų.

5 lentelė. Kelmės r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Kelmės r. gyvulininkystės ūkiuose 2020 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės buvo 4,82 t, t. y. mažesnis negu Lietuvos vidurkis (4,93 t). Žemesnę už vidutinę rodiklio reikšmę lėmė tai, jog kai kurie Kelmės rajone veikiantys ūkiai 2020 m. atsisakė melžiamų karvių, o laikantys pienines karves, jų bandų smarkiai neplėtė.

6 lentelė. Kelmės r. ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės, t

Atliekant rajono 2020 m. ūkių analizę, joje taip pat dalyvavo ir smulkūs ūkiai, kuriems sudėtingiau diegti inovacijas, didinti pagaminamos produkcijos kiekį ir konkuruoti su stambiais, tačiau 2020 m. Kelmės r. visi respondentiniai ūkiai išliko stabilūs, mokūs ir likvidūs.

Parengta pagal Kelmės r. 2020 m. respondentinių ūkių duomenų analizę

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.