Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

Kelmės r. respondentinių ūkių 2021 m. duomenų analizė

Rasa Domkienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2022-10-18

© Agroakademija.lt nuotr.
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis svarbiausių duomenų šaltinis žemės ūkio valdų pajamoms vertinti, ūkio veiklos analizei atlikti. LŽŪKT Kelmės r. biuro konsultantės 2022 m. į ŪADT pateikė 32 respondentinių ūkių anketas.

Iš apklausoje dalyvavusių Kelmės r. ūkių dominavo gyvulininkystės arba mišrūs ūkiai, kuriuose vyrauja gyvulininkystė. Vertinant procentine išraiška, mažiausiai sudarė augalininkystės ūkiai (1 pav.).

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

1 pav. Ūkiai pagal specializaciją, %

Daugiausiai analizuotų ūkių deklaravo iki 100 ha dirbamos žemės. Kadangi Kelmės r. vyravo gyvulininkystės ūkiai, dažniausiai deklaruotos kultūrinės ganyklos, o iš grūdinių augalų – kviečiai ir miežiai. Tai yra tie augalai, kurie tinkamiausi galvijams šerti.

Svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas. Atlikta Kelmės r. ūkių javų derlingumo analizė parodė, kad 2021 m. derlingumą lyginant su praėjusių metų derlingumu, žieminių ir vasarinių kviečių derlingumas sumažėjo. Žieminių kviečių vidurkis siekė 5,41 t/ha, vasarinių kviečių – 3,72 t/h. Analizuojant kitų kultūrinių augalų derlingumą, paaiškėjo, kad vasarinių miežių vidurkis – 3,97 t/ha, žieminių miežių – 4,74 t/ha, vasarinių kvietrugių – 3,72 t/ha, žieminių kvietrugių – 4,18 ha/t. Atliktos derlingumo analizės išvada, kad derlingumas ūkiuose mažėjo, nors, lyginat su šalies vidurkiu, jis buvo didesnis.

Vyravo gyvulininkystės ūkiai

Kelmės r. vyravo pienininkystės ūkiai, kuriuose 2021 m. vidutinis karvių skaičius – 24 karvės. Per 2019–2021 m. laikotarpį ūkiuose laikomų karvių skaičius ženkliai nesikeitė, galima įžvelgti gana stabilią situaciją. Iš 2 paveikslo matome, kad mažiausiai ūkių, kuriuose laikyta 50–80 karvių (4 %), o daugiausiai tų, kuriuose laikyta nuo 10 iki 2 karvių (32 %). Vidutinis primilžis iš vienos karvės nuo 2019 iki 2021 m. nežymiai padidėjo – 0,33 t, tai yra nuo 4,66 iki 4,99 tonos. (1 lentelė).

2 pav. Laikomų karvių skaičius ūkiuose, vnt.

1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis 2019–2021 m.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Vertinant veiklos efektyvumo rodiklius, Kelmės r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2021 m. buvo mažesnis, lyginant su 2020 m., tačiau didesnis, lyginant su 2019 m. (atitinkamai 2019 m. 0,3, 2020 m. 0,39 ir 2021 m. 0,38). Rodiklis gana stabilus, todėl galima daryti prielaidą, kad tai sąlygojo nemažėjančios pardavimo pajamos ir efektyviai valdomos kintamosios sąnaudos (2 lentelė).

Vertinant ir lyginant 2019–2021 m. laikotarpio grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklius, nustatyta, kad 2021 m. Kelmės r. ūkininkų veikla nėra nuostolinga (2019 m. -0,02, 2020 m. 0,11, 2021 m. 0,13), tačiau rodo, kad ūkiai priklausomi nuo ES paramos ir būtų finansiškai pažeidžiami, jeigu prarastų žemės ūkiui teikiamas subsidijas, ypatingai vykdantys veiklą nedideliame ūkyje (2 lentelė).

Skolos rodiklis visą 2019–2021 m. laikotarpį nesikeičia (0,22). Galima daryti išvadą, kad Kelmės r. ūkininkai nelinkę rizikuoti ir skolinasi įvertinę su tuo susijusią galimą riziką (2 lentelė).

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai