Klaipėdos rajono respondentinių ūkių 2010 m. duomenų analizė

Regina Petrikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2011-11-24

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra atskirų šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.

ŪADT sistema Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai atrenkami iš visų šalies rajonų, esančių skirtingose gamtinėse zonose, ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Europos Sąjungos (ES) ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT.

Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Ūkių struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui.

Klaipėdos rajone 26 respondentiniai ūkiai

Klaipėdos rajone buvo atrinkti 26 respondentiniai ūkiai, kurių bendras žemės plotas 2010 m. sudarė 5435,46 ha, vidutinis ūkio dydis – 209,06 hektaro. Analizuodami Klaipėdos rajono respondentinių ūkių duomenis, matome, kad daugiausia auginama miežių, kvietrugių, kviečių, o rugių 2010 m. neaugino nė vienas ūkininkas. Dėl blogų gamtinių sąlygų 2010 m. vidutinis auginamų augalų derlingumas nedidelis: kviečių – 3,23 t/ha, miežių – 2,47 t/ha, kvietrugių – 2,74 t/ha, o rapsų – tik 1,58 t/ha. Visų auginamų kultūrų derlius 2009 m. buvo didesnis, palyginti su 2010 metais.

Iš 26 ūkių 13 ūkininkų laiko 799 karves. Primilžis iš vienos karvės – 5767 kg per metus. (2009 m. – 4948 kg per metus). Matome, kad primilžis per metus iš vienos karvės padidėjo vidutiniškai 819 kilogramų.

Vidutinis turto apyvartumo koeficientas – 0,266. Šis dydis rodo, kad turto litas sukuria 0,27 Lt pajamų. Skolos nuosavybės vidutinis koeficientas – 1,33. Šis dydis rodo, kad nuosavybės litui tenka 1,33 Lt skolintų lėšų. Matome, kad 2010 m. rajono respondentiniai ūkiai daug investavo įsigydami žemės ūkio technikos, melžimo įrangos, skolindamiesi iš bankų ar pirkdami išsimokėtinai.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į tinklą teikia savanoriškai. Duomenys yra konfidencialūs. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbtina. Skelbti galima tik agreguotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus.