Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Klaipėdos rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Salomėja Judickienė
Klaipėdos r. biuro ekonomikos konsultantė
2017-10-10

ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam tarnauja Ūkio apskaitos duomenų tinklas ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Europos ekonominė bendrija atsižvelgia į steigimo sutartį, Europos Komisijos siūlymą ir Europos Parlamento nuomonę, kad bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios ir visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir jų ūkinę veiklą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies savivaldybes, esančias skirtingose gamtinėse zonose, ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, duomenų surinkimą ir pateikimą Agrarinės ekonomikos institutui. Bendradarbiaujant su Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu, sukurta apklausos anketa, duomenų įvedimo ir kontrolės bei ūkininkų ūkinės veiklos analizės kompiuterinė sistema. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Klaipėdos r. respondentinių ūkių apžvalga

Klaipėdos r. biuro konsultantės 2017 m. pateikė 27 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Yra ir naujų respondentų, kurie duomenis pradėjo teikti tik šiais metais.
Klaipėdos r. vyravo mišrūs respondentiniai ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 764,5 ha, o mažiausias – 17,26 hektaro. Vidutinis respondentinių ūkių valdomas žemės plotas nežymiai didėja: 2015 m. vidurkis – 235,66 ha, 2016 m. – 238,82 ha. Didžiausias valdomos žemės plotas 2015 m. – 819,30 ha, o 2016 m. to paties ūkio jau 961,57 ha (didėja 17,36 proc.). Mažiausio ūkio dydis 2015 m. ir 2016 m. išlieka nepakitęs – 11,84 hektaro. Pastebima, kad didieji ūkiai plečiasi.

Klaipėdos r. ūkininkai 2016 m. augino kviečius, rugius, miežius, avižas, kvietrugius, rapsus, mišinius, bulves. Vienas ūkis augino grikius.

1 lentelėje pateikti duomenys apie vidutinį javų derlingumą 2014–2016 metais.

1 lentelė. Javų derlingumas 2014–2016 m., t/ha

Web-lentele-UADT

Analizuodami 1 lentelės duomenis, matome, kad geriausias žemės ūkio augalų derlingumas buvo 2015 metais. Pastebime, kad derliaus rezultatams Klaipėdos r. ūkininkams įtakos turi klimatinės sąlygos. 2016 m. suspėta nuimti žiemkenčius, o vasariniai grūdiniai augalai nuimti pavėluotai, nes sutrukdė gausios liūtys. Dėl to gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius.

Iš atrinktų 27 respondentų 8 buvo pieno ūkiai. Respondentiniuose ūkiuose laikyta nuo 83 iki 162 melžiamų karvių. Duomenys apie vidutinį karvių skaičių ir primilžį iš karvės Klaipėdos r. respondentiniuose ūkiuose pateikti 1 paveiksle.

Web-pav1-UADT1 pav. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš karvės 2012–2016 m.

Galima daryti išvadą, kad karvių ūkiuose daugėja. Daugiau dėmesio ūkininkai skiria selekcijai, naudojantis ES parama įsigyjama pažangesnės technikos kokybiškiems pašarams ruošti ir, žinoma, tai lemia produktyvumą. Pienininkystė – daug darbo sąnaudų reikalaujanti gyvulininkystės šaka, todėl ūkininkai įsigyja naujos technikos ir spartesniam melžimo procesui atlikti. Tai sutaupo darbo sąnaudų, leidžia greičiau atlikti pašarų ruošimo ir šėrimo darbus, galima laikyti daugiau melžiamų karvių ir pasiekti aukštesnių produktyvumo rodiklių.

Keturiuose ūkiuose auginti mėsiniai gyvuliai. Vidutinis mėsinių karvių skaičius – 39 vnt., mažiausiai viename ūkyje –18, daugiausia – 72 vnt. mėsinių karvių.

Klaipėdos rajono respondentinių ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Įvairioms veiklos sritims būdingas skirtingas gamybos ciklas. Bene ilgiausias – žemės ir miškų ūkyje. Gamybos ciklo trukmė daro įtakos turimo turto apyvartumui, taip pat ir investuotų į tą turtą pinigų naudojimo efektyvumui. Skaičiuodami ūkio efektyvumo rodiklius, naudojame vidutinius turto ir kreditinių skolų dydžius.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą sudaro turto nuosavybė. Kaip matyti 2 paveiksle, 2016 m. Klaipėdos r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis – 80,27. Tai rodo, kad daugelis ūkių 2012–2016 m. stabilūs ir nuosavu kapitalu gali padengti įsipareigojimus. Lietuvoje 2015 m. šio rodiklio reikšmė buvo vidutiniškai 83,55.

Web-pav2-UADT2 pav. Kapitalo pakankamumas ir subsidijų dalis pajamose 2012–2016 m., proc.

Ūkio stabilumas nustatomas tiriant jo kapitalo struktūrą. Jam atvirkščiai proporcingas ūkio įsiskolinimo lygis. Kuo didesni įsiskolinimo rodikliai, tuo didesnė ūkio finansinė rizika, ir atvirkščiai, kuo daugiau skolinamasi, tuo gaunama didesnė nuosavo kapitalo grąža.

Analizės metu būtina išsiaiškinti, ar ūkyje didėja skola, ar gerėja padėtis, ir įvertinti ūkio skolų poveikį finansinei būklei. Kai ūkis labai įsiskolinęs, bankai ir kiti potencialūs skolintojai nenori suteikti paskolų. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geresnė ūkio finansinė būklė. Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia dalis skolintų, t. y. svetimų, lėšų panaudojama ūkio turtui sudaryti. Šis rodiklis vertinamas gerai, jeigu yra mažesnis negu 0,3, blogai – didesnis negu 1.

Taigi bendrasis rajono respondentinių ūkių įsiskolinimo rodiklis 2016 m. buvo 0,20, o Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. – vidutiniškai 0,16. Rajono ūkininkai atsakingai žiūri į skolinimąsi ir sunkumų dėl to neturi.

Mokumas yra ūkininko gebėjimas vykdyti įsipareigojimus. Jo rodikliai rodo, ar ūkis galės laiku sumokėti tiekėjams už žaliavas ir medžiagas, samdomiems darbuotojams už darbą, mokesčius, sumokėti palūkanas ir grąžinti paskolą kredito institucijoms. Nuosaikiai valdant finansus, ilgalaikiais finansavimo šaltiniais turėtų būti finansuojamas visas nuolatinai reikalingas trumpalaikis turtas, o trumpalaikiais finansavimo šaltiniais – tik tie trumpalaikio turto poreikiai, kurie būtini sezoninio ar vienkartinio pobūdžio pardavimų pajamoms uždirbti. Mokumo rodikliai labai priklauso nuo ekonominių sąlygų. Ekonomikai augant, jie gerėja, o smunkant – prastėja. Mokumo koeficientas rodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Priimtina, kai šis rodiklis yra 1,2–2. Jeigu jis mažesnis nei 1, gali iškilti mokumo problema, jei didesnis nei 2 – gali paaiškėti, kad turtas naudojamas neracionaliai, t. y. jo laikoma per daug. Tai mažina veiklos efektyvumą. Klaipėdos r. respondentų mokumo rodiklis yra vidutiniškai 48,93. Mažiausiais – 1,01, o didžiausias – 461,96. Keleto ūkių labai aukšti rodikliai iškėlė mokumo rodiklį. Aukštas rodiklis ūkininkams susidaro dėl susikaupusių didelių kiekių atsargų, avansu gautų tiesioginių išmokų. Lietuvoje 2015 m. mokumo rodiklis – vidutiniškai 4,38.

Atliekant ūkio pelningumo analizę, skaičiuojamas grynasis pelningumas. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla valdoma geriau. Daugelis Klaipėdos r. ūkių 2016 m. dirbo nuostolingai. Pelningumo rodiklis – 0,32, o Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. siekė tik 0,07. Neigiamam pelningumui turėjo įtakos padidėjusios trąšų, kuro, pašarų ir kitų ūkio reikmėms reikalingų medžiagų kainos, kritusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Norint nustatyti, ar ūkis efektyviai naudoja turimą turtą, skaičiuojamas viso turto apyvartumas. Tai pardavimo pajamų santykis su visu turtu, rodantis, kiek vienas turto euras uždirba pardavimo pajamų. Klaipėdos r. vieno respondento turto litas 2016 m. uždirbo vidutiniškai 0,22 Eur pardavimo pajamų, o 2015 m. jis buvo 0,30. Turimas turtas 2015 m. buvo valdomas efektyviau negu 2016 metais. Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis turto apyvartumas 2015 m. buvo 0,24. Kuo gamybos ciklas ilgesnis, tuo turto apyvartumas lėtesnis, o veikla mažiau pelninga, ir atvirkščiai.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kokią jų dalį sudaro gaunama subsidija. Kaip matome 2 pav., 2016 m. visų ūkio gaunamų pajamų subsidija sudarė 42,60 proc., t. y. didelė subsidijų dalis. Kadangi 2016 m. dėl prastesnių oro sąlygų gauta mažiau pardavimo pajamų, šis rodiklis aukštas. 2014 m. subsidijų dalis buvo tik 22,46 procento. Matome, kad ankstesniais metais subsidijų dalis buvo mažesnė, ūkiai gavo daugiau pajamų už pagamintą žemės ūkio produkciją. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. šis rodiklis buvo vidutiniškai 26,26.

ŪADT – pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Šiais duomenimis daugiausia naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojus, ir pan.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi