Gegužės 21 d., antradienis | 24

Kokie 2021 m. buvo Telšių r. ūkininkams?

Rima Skiotienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2022-10-27

© Agroakademija.lt nuotr.
Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekama ūkininkų ūkių veiklos finansinė ir ekonominė analizė. Informacija kaupiama Ūkio apskaitos duomenų tinkle (ŪADT). Kiekviena ES šalis narė privalo teikti į ŪADT savo ūkių duomenis. LŽŪKT Telšių r. biuro konsultantai į ŪADT pateikė 24 respondentų ūkių anketas apie jų veiklą 2021 metais.

Lietuvos respondentų ūkiai apima visus rajonus, skirtingas gamtines zonas, įvairias ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai, garantuojant konfidencialumą. Duomenų rinkimas reikalingas, kad būtų galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas bei priimti sprendimus keičiant žemės ūkio politiką.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

LŽŪKT Telšių r. biuro konsultantai į ŪADT pateikė 24 respondentų ūkių anketas už 2021 metus. Remiantis jų duomenimis, tarp Telšių r. respondentų ūkių vyravo gyvulininkystės (specializuoti pienininkystės) ir mišrūs ūkiai.

Karvių produktyvumas Telšių r. ūkiuose

Visoje šalyje ir Telšių r. karvių ir pieno ūkių mažėja. Traukimąsi iš pieno gamybos dažniausiai lemia objektyvios priežastys: garbus ūkininkų amžius, smulkių ūkių mažėjimas, netenkinančios produkcijos supirkimo kainos, o taip pat mažiausių ūkių neefektyvumas. Iš kitos pusės matome, kad vyksta konsolidacija ir daugėja investicijų į produktyvias karvių bandas.

1 pav. Telšių r. vidutinio karvių skaičiaus, vidutinio primilžio ir vidutinio SG skaičiaus 2019–2021 m. palyginimas

Kaip matome iš pateikto 1 grafiko, Telšių r. primilžis iš karvės 2020 m., palyginti su 2019 m., didėjo 1,44 procento. Tai lėmė pašarų kokybė, gyvulių sveikatingumas ir priežiūra. Bet 2021 m. lyginant su 2020, primilžis krito 4,27 proc., rodiklio mažėjimą lėmė 2021 m. išaugęs vidutinis karvių skaičius.

Augalų derlingumas Telšių r. ūkiuose

Telšių r. ūkiuose daugiausiai auginta kviečių, kvietrugių ir miežių. Augalininkystės ūkiuose populiariausi buvo žeminiai rapsai. Užauginta produkcija dažniausiai skirta gyvuliams šerti, rapsai parduodami. 2021 m. derlingiausi buvo žieminiai kviečiai – 5,61 t/ha, žieminiai rapsai – 3,97 t/ha, žieminiai kvietrugiai – 3,80 t/ha.

2 pav. Telšių r. derlingumas pokytis 2019–2021 m., t/ha

Visais metais augalų derlingumas kito. Tai lėmė klimato sąlygos, trąšų ir pesticidų naudojimas, ūkyje taikyta sėjomaina, naudota žemės ūkio technika ir technologija.

Ūkių pelningumo rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimų pajamos. Ūkis laikomas dirbantis pelningai ir gali tikėtis finansinės ES paramos, jei šis rodiklis ne mažesnis nei 2 procentai.

Kitas svarbus ūkininko ūkio veiklos rezultatų rodiklis yra grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis). Jis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

Telšių r. ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Analizuojamų 2019–2021 m. laikotarpiu Telšių r. respondentai veiklą vykdė pelningiau, lyginat su Lietuvos vidurkiu, tačiau be dotacijų neišgyventų. Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų) 2021 m. rajone siekė 0,09. Tai rodo, kad ūkiai priklausomi nuo ES paramos ir būtų finansiškai pažeidžiami, jeigu prarastų žemės ūkiui teikiamas subsidijas. Vykdyti žemės ūkio veiklą tik parduodant produkciją, nesinaudojant ES parama, būtų sudėtinga.