Gruodžio 29 d., pirmadienis | 25
Kokie ŪADT duomenys Švenčionių rajone 2024 m.?
Raimonda Baldauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ekonomikos konsultantė
2025-12-29
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
ŪADT duomenis 2024 m. pateikė 18 Švenčionių r. respondentinių ūkių. Vadovaujantis šiais duomenimis, analizuota ūkių ekonominė, finansinė ir gamybinė veikla. Kokie ŪADT duomenys Švenčionių rajone 2024 m.?
Europos Sąjungos valstybėse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio sektoriaus situacija. Tam atliekama ūkininkų veiklos finansinė ir ekonominė analizė. Ji remiasi Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) informacija, kurią privalo teikti visos ES šalys narės. ŪADT yra vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių vertinti ūkių pajamas, veiklos rezultatus bei priimamų valdymo sprendimų efektyvumą žemės ūkio sektoriuje.
ŪADT – tai informacinė sistema, skirta analizuoti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Joje kaupiami dviejų tipų duomenys: fiziniai, apibūdinantys žemės naudojimo struktūrą, gyvulių skaičių, augalų ir gyvulių produktyvumą bei darbo sąnaudas, ir ekonominiai, atspindintys ūkininkų veiklos rezultatus rinkoje – tiek produkcijos, tiek paslaugų srityse.
Lietuvoje duomenis ES ŪADT sistemai perduoda VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Tuo metu VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) rūpinasi ūkių atranka dalyvauti tyrime, duomenų rinkimu ir jų pateikimu ŽŪDC.
Svarbu pabrėžti, kad ūkininkai ŪADT duomenis teikia savanoriškai. Pagal ES reglamentus griežtai užtikrinamas pateiktos informacijos konfidencialumas – duomenys apie konkretaus ūkio veiklą neskelbiami, o kiekvienam ūkiui vietoje ūkininko pavardės suteikiamas unikalus kodas. Viešai pateikiami tik apibendrinti, statistiškai apdoroti rodikliai, atspindintys įvairių ūkių grupių vidutinius veiklos rezultatus.
Ūkių padėtis ir duomenų šaltinis
Švenčionių rajone 2024 m. ŪADT duomenis pateikė 18 respondentinių ūkių. Kaip ir visoje Lietuvoje, vadovaujantis šiais duomenimis, analizuojama ūkių ekonominė, finansinė ir gamybinė veikla. Rajone vyrauja mišrūs ir gyvulininkystės ūkiai, todėl nemaža dalis žemės naudojama pievoms, ganykloms ir pašarams auginti.
Remiantis 2022–2024 m. duomenimis, matyti tiek teigiamų, tiek neigiamų pokyčių, kurie atspindi bendras šalies žemės ūkio tendencijas.
1 lentelė. Grūdinių kultūrų derlingumas (t/ha) ir pokytis 2022–2024 m.
Derlingumo duomenys rodo aiškią teigiamą kviečių ir rapsų derliaus tendenciją. Tiek vasariniai, tiek žieminiai kviečiai 2024 m. davė gerokai didesnį derlių nei 2022 m. Vis dėlto avižų derlius sumažėjo, o vasarinių miežių rezultatai šiek tiek smuktelėjo. Tai rodo, kad derlingumui įtakos turėjo ne tik orai, bet ir auginimo technologijų pasirinkimas.
2 lentelė. Augalų produkcijos supirkimo kainos (Eur/t) ir pokytis 2022–2024 m.
Kainų analizė rodo bendrą visose pagrindinių kultūrų derliaus mažėjimo tendenciją.2022 m. fiksuotos rekordinės grūdų ir rapsų kainos po karo pradžios Ukrainoje,
tačiau 2023–2024 m. jos grįžo į įprastesnį lygį. Visgi kainų smukimas derlingesniems ūkiams leido išlikti pelningiems dėl didesnio kiekio parduotos produkcijos.
3 lentelė. Primilžis ir pieno kaina 2022–2024 m.
Analizuojant respondentinių ūkių rodiklius matyti, kad 2024 m. primilžis iš vienos karvės ženkliai padidėjo – net 54,36 proc., lyginant su 2022 m., tai rodo tam tikrą produktyvumo šuolį. Taip pat tai rodo ūkininkų pastangas gerinti bandų produktyvumą. Pieno kaina per tą patį laikotarpį vis dar buvo žemesnė nei 2022 m., tačiau sumažėjimas (-12,35 proc.) buvo mažesnis nei šalies vidurkio pokytis (-18,19 proc.). Tai leidžia teigti, kad ūkiai veikė efektyviau nei vidutinis Lietuvos pieno ūkis. Tiesa, pieno supirkimo kaina vis dar mažesnė nei 2022 m., tačiau 2024 m. ji vėl kilo po kritimo 2023 m.
Pieno sektorius rajone išlieka stabilus ir svarbus pajamų šaltinis.
Ši diagrama atspindi, kokią dalį bendro Lietuvos kainų lygio sudarė kiekvienų metų vidutinė pieno kaina Švenčionių rajone. 2022 m. dalis buvo didžiausia, net 38,1 proc. – tai buvo didžiausia pieno kaina per visus analizuojamus metus, kurią lėmė geopolitinė situacija ir padidėjusi paklausa.
2023 m. kaina smuko iki 293,16, beveik 100 Eur už toną pieno, todėl jos dalis mažesnė, tik 28,5 proc., o 2024 m. ji iš dalies atsistatė ir priartėjo prie 2022 m. kainų lygio.
Tokie svyravimai rodo rinkos priklausomybę nuo išorinių veiksnių, taip pat atspindi ir ūkių gebėjimą prisitaikyti. prie rinkos pokyčių.
4 lentelė. Finansiniai rodikliai ir pokytis 2022–2024 m.
4 lentelėje pateikti keturi pagrindiniai ūkio finansinės būklės rodikliai – grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, skolos rodiklis ir skolos bei nuosavo kapitalo santykis.
Šie rodikliai leidžia įvertinti, kiek pelninga, stabili ir finansiškai nepriklausoma yra ūkio veikla.
Grynasis pelningumas
Švenčionių rajono respondentiniuose ūkiuose 2024 m. grynasis pelningumas siekė 0,22, t. y. padidėjo +4,76 %, palyginti su 2022 m. Tai rodo, kad ūkiai dirbo pelningai, nors pelnas ir nedidelis.
Lietuvos vidurkis per tą patį laikotarpį smuko nuo 0,39 iki 0,00, t. y. pelningumas faktiškai išnyko.
Švenčionių rajono ūkiai veikė efektyviau nei dauguma šalies ūkių – sugebėjo išlaikyti pelningumą, nepaisant rinkos kainų svyravimų.
Grynasis pelningumas be dotacijų
Šis rodiklis rodo, ar ūkis geba išgyventi be valstybės ar ES paramos. Tyrimas rodo, kad respondentiniai ūkiai yra nuostolingi be paramos.
Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose šis pelningumas nuo –0,63 pagerėjo iki –0,41, o tai reiškia, kad nuostolis mažėjo.
Lietuvos vidurkis tuo metu pablogėjo nuo –0,05 iki –0,41, taigi 2024 m. šalies ūkių rezultatai be dotacijų buvo tokie pat kaip Švenčionių ūkiuose.
Nors be paramos ūkiams vis dar sudėtinga dirbti pelningai, matoma tendencija, kad Švenčionių r. ūkiai vis mažiau priklausomi nuo valstybės pagalbos.
Skolos rodiklis
Skolos rodiklis – tai finansinis rodiklis, rodantis, kiek įmonės turto finansuojama skolintomis lėšomis. Paprasčiau tariant, jis parodo, kiek įmonė „remiasi“ skolomis, o kiek – nuosavu kapitalu.
Švenčionių r. ūkių skolos rodiklis (0,27) yra šiek tiek aukštesnis nei šalies vidurkis (0,22), tačiau pokytis per trejus metus siekia +12,5 % – labai nuosaikus augimas.
Rajono ūkiai skolų turi šiek tiek daugiau nei vidutinis Lietuvos ūkis, tačiau jų finansinė drausmė išlieka gera – įsiskolinimai nekontroliuojamai nedidėja.
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis
Tai vienas svarbiausių stabilumo rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Debt-to-Equity, D/E) – tai finansinis rodiklis, rodantis, kiek įmonė turi skolų, palyginti su savo nuosavu kapitalu.
- D/E < 1 – nuosavo kapitalo daugiau nei skolų. Įmonė finansiškai stabili, rizika maža.
- D/E ≈ 1–2 – subalansuota situacija, įmonė naudojasi skolomis, bet dar pakankamai saugiai.
- D/E > 2 – skolų daug daugiau nei nuosavo kapitalo, rizika aukšta.
- D/E > 3–4 – labai didelė finansinė rizika, kreditoriai ir investuotojai žiūri atsargiai.
Švenčionių rajono ūkiuose jis sumažėjo nuo 0,80 iki 0,43 (–46,25 %), o šalies vidurkis išaugo nuo 0,76 iki 1,23 (+61,84 %).
Tai labai teigiamas ženklas – Švenčionių r. ūkiai tapo finansiškai tvirtesni, labiau remiasi savo kapitalu ir mažiau priklauso nuo skolinto. Tuo metu šalies mastu tendencija priešinga – ūkiai tampa labiau skolingi.
Finansiniai rodikliai rodo, kad ūkiai tampa atsargesni ir efektyviau valdo skolinius įsipareigojimus.
Nors skolos rodiklis šiek tiek didėjo, jis neturėjo įtakos pelningumo rodikliams, ypač pelningumui be dotacijų, kurie gerėjo ir parodė, kad ūkiai vis labiau remiasi savo veiklos efektyvumu, o ne vien parama.
2022–2024 m. laikotarpis Švenčionių rajono ūkiams buvo permainingas, tačiau iš esmės teigiamas.
Pagerėję kviečių ir rapsų derlingumo rodikliai, šiek tiek pagerėjęs primilžis bei stabilūs finansiniai rezultatai rodo, kad rajono ūkininkai sėkmingai prisitaiko prie rinkos pokyčių ir gamybos iššūkių.
ŪADT duomenys leidžia objektyviai vertinti rajono ūkių būklę ir planuoti tolesnį vystymąsi,
o nuoseklus duomenų kaupimas padeda geriau suprasti, kaip keičiasi žemės ūkis tiek regioniniu, tiek nacionaliniu mastu.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas
