Kretingos r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų apžvalga

Giedrė Nakvosienė

LŽŪKT Kretingos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2021-11-15

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – unifikuota ES informacinė sistema, skirta stebėti prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominę ir finansinę veiklą. Taikant statistinius atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, reprezentuojantys visumą, todėl jų yra visuose Lietuvos rajonuose, skirtingose zonose ir atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT tinklą teikia savanoriškai ir konfidencialiai. Kretingos r. biure užpildyta 19 respondentinių ūkių anketų.

Rajono respondentiniai ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Iš 19 dalyvavusių tyrime 8 buvo augalininkystės, 6 gyvulininkystės ir 5 mišrūs ūkiai. Panagrinėkime, kokias grūdinius augalus dažniausiai augino Kretingos r. respondentiniai ūkiai 2020 m., o jų derlingumą palyginkime su ankstesniais 2018 ir 2019 m.

1 pav. Žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Lygindami su ankstesniais metais, matome, kad visų grūdinių augalų derlingumas didėjo. Vasarinių miežių 1,3 t/ha daugiau nei 2018 m., ir 0,23 t/ha daugiau nei 2019 m. Vasarinių kviečių 3,58 t/ha gausesnis derlius nei 2018 m., ir 1,14 t/ha nei 2019 m. Žieminių kviečių derlingumas pakilo 2,84 t/ha, lyginant su 2018 m. ir 1,28 t/ha žiūrint į 2019 m. skaičius. Ir galiausiai žieminių rapsų Kretingos r. ūkininkai 2020 m. prikūlė 1,74 t/ha daugiau nei 2018 m., o 2019 m. derlingumas buvo panašus, didesnis vos 0,09 t/ha. 1 pav. diagramoje puikiai matome, kad 2018 m. absoliučiai visų grūdinių augalų derlingumas buvo mažas, šiuos pokyčius lėmė gamtinės sąlygos, kurios tais metais buvo labai nepalankios.

Analizuojant pienininkystės ūkių produktyvumą (2 pav.), matyti, kad vidutinis primilžis iš karvės 2018–2020 m. palaipsniui didėjo. Nuolatinis pienininkystės sektoriaus palaikymas ES parama investicijoms galėjo prisidėti prie šio rodiklio didėjimo, nes ūkininkai atnaujino techniką ir gamino kokybiškesnius pašarus, taip pat gerino gyvulių laikymo sąlygas. Vis dažniau ūkininkai pastebi naudą konsultuojantis su profesionaliais specialistais dėl pašarų raciono sudarymo arba veterinarinių paslaugų.

2 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t

Ūkių svarbiausi finansiniai rodikliai yra grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz.: išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Skolos rodiklis nusako, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė finansinė rizika. Optimaliausia skolos rodiklio reikšmė yra iki 0,6 punkto.

3 pav. Finansinių rodiklių palyginimas, koef.

3 pav. diagramoje visi Kretingos r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai lyginami su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais. Skolos ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis Kretingos r. ūkiuose 0,05 koef. didesnis, o grynojo pelningumo rodiklis tiek pat mažesnis, lyginant su vidutiniu Lietuvos respondentiniu ūkiu.