Liepos 18 d., ketvirtadienis | 24

Kretingos r. respondentinių ūkių veiklos 2021 m. apžvalga

Rasa Kumpytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2022-11-07

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Kretingos r. biuras 2022 m. į ŪADT pateikė 20 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2021 metais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Respondentiniai ūkiai apima beveik visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už reikiamų ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą toliau apdoroti.

ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis – ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tam tarnauja ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.

ŪADT kaupiami fiziniai ir ekonominiai duomenys. Visi jie yra be PVM mokesčio.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbiama. Skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Analizuoti 20-ties respondentinių ūkių duomenys

Kretingos r. biuras 2022 m. pateikė 20 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2021 metais. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 8 buvo augalininkystės, 5 gyvulininkystės ir 7 mišrūs ūkiai.

Kretingos r. 2021 m. buvo pateiktos 2453 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, deklaruota 51,842 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, t. y. 1,76 proc. viso Lietuvoje deklaruoto ploto. Vidutinis rajono deklaruotas plotas buvo 21,13 ha, o Lietuvos vidurkis – 24,2 ha.

Vadovaudamiesi Kretingos r. respondentinių ūkių analizės duomenimis, matome, kad 2021 m. vidutinis augalų derlingumas rajono ūkiuose yra: vasarinių kviečių – 6,29 t/ha, žieminių kviečių – 5,64 t/ha, kvietrugių – 4,34 t/ha, vasarinių miežių – 2,86 t/ha, žieminių miežių – 5,24 t/ha, žirnių – 2,36 t/ha, vasarinių rapsų – 2,12 t/ha, žieminių rapsų – 3,78 t/ha. Vidutinis rajono 2021 m. derlingumas, palyginti su vidutiniu Lietuvos 2021 m. derlingumu, buvo didesnis: vasarinių kviečių – 3,32 t/ha, žieminių kviečių – 0,84 t/ha, kvietrugių – 1,51 t/ha. Žieminių rapsų ir vasarinių rapsų derlingumas labai panašus.

1 pav. Žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Vidutinis Lietuvoje 2021 m. karvių skaičius buvo tik 32 vnt., o Kretingos r. ūkyje vidutinis karvių skaičius – 34 vnt.

2 pav. Vidutinis karvių skaičiaus palyginimas, vnt.

Vidutinis primilžis iš karvės rajone – 5340 kg per metus, o Lietuvoje 2021 m. mažesnis – 3390 kg.

3 pav. Vidutinio primilžio iš vienos karvės palyginimas, t

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

4 pav. Finansinių rodiklių palyginimas, koef.

Grynojo pelningumo rodiklisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis sąnaudų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga. Šis rodiklis, jei ūkininkas planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.

Aukšta rodiklio reikšmė rodo tikimybę, kad grynasis pelnas gautas ne tik iš žemės ūkio veiklos (pvz. pajamos, gautos už parduotą kombainą ar žemės nuomą, t. y. gautos pajamos, nesusijusios su pagrindine ūkio veikla).