Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Kretingos rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

2017-10-30

ŪADT – tai ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus, siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir galų gale prie tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kretingos r. biuro konsultantės už 2016 m. ŪADT pateikė 29 respondentinių ūkių duomenis. Iš jų 11 ūkių užsiėmė tik augalininkyste, likę 18 – gyvulininkyste arba mišrūs. Respondentais rajone pasirinkti smulkūs arba vidutiniai ūkiai, iki 100 ha – 68,97 proc., per – 31,03 procento. Vidutinis bendras valdomos žemės plotas 2016 m. Kretingos r. buvo 97,09 ha, du kartus didesnis, lyginant su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Augalininkystė

Išanalizavę Kretingos r. respondentinių ūkių duomenis, pastebime, kad daugiausia rajone auginta žieminių kviečių (16 ūkių), vasarinių miežių – 14 ūkių, avižų – 11 ūkių. Visų likusių žemės ūkio augalų: žieminių kvietrugių, bulvių, grūdinių mišinių, rugių ir žieminių rapsų – mažiau nei 10 ūkių.

Web-pav1-Kretinga1 pav. Derlingumo palyginimas, t/ha

Lygindami derlingumą su vidutiniu Lietuvoje 2015 m. (1 pav.), matome, kad žieminių kviečių derlingumas mažesnis 0,94 t/ha, vasarinių miežių labai panašus – didesnis vos 0,15 t/ha, avižų didesnis 1,41 t/ha, žieminių kvietrugių mažesnis 0,59 t/ha. Labiausiai išsiskyrė bulvių derlingumas. Jis, lyginant su šalies vidurkiu, net 7,26 t/ha mažesnis. Grūdinių mišinių labai panašus, t. y. mažesnis vos 0,02 t/ha, rugių didesnis 1,49 t/ha, o žieminių rapsų mažesnis 1,78 t/ha. Jie auginti vos 1 repondentiniame ūkyje, tam įtakos turėjo rajono geografinė padėtis ir nepalankios oro sąlygos.

Gyvulininkystė

Vidutinis melžiamų karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4,1 vnt., o Kretingos r. ūkiuose – 35 vnt., mėsinių karvių – 0,6 vnt., Kretingos r. ūkiuose – 5 vnt. (2 pav.). Iš visų 18 respondentų tik 1 ūkis laikė daugiau nei 100 vnt. melžiamų karvių, 2 ūkiai po 68 vnt., o visi kiti – iki 50 vnt. Kretingos r. iš 6 respondentinių ūkių, kurie laikė mėsines karvės, tik 2 jų turėjo per 10.

Web-2-3-pav-be-teksto2 pav. Gyvulių skaičiaus palyginimas, vnt. 3 pav. Primilžio palyginimas, t

Lyginant primelžto pieno kiekį per metus ir šalies vidurkį su Kretingos r. respondentiniuose ūkiuose primelžtu, jis net 10 kartų didesnis. Tai lėmė vienas pavyzdinis rajono ūkis, kuris primelžia net 1017,39 t per metus. Šiame ūkyje ir primilžis iš vienos karvės – 9,705 tonos. Vienuolika ūkių iš aštuoniolikos primelžia taip pat labai daug pieno per metus – per 100 tonų. Bendrai visų respondentų ūkių primilžis panašus kaip ir vidutinis Lietuvoje, geresnis tik 0,46 t iš vienos karvės (3 pav.).

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Išanalizavus 2016 m. ūkių veikos ekonominius rodiklius Kretingos r., matyti, kad bendrosios produkcijos procentas pasiskirstė taip: augalininkystės pajamos sudarė 57,86 proc. (šalies vidurkis – 71 proc.), gyvulininkystės – 41,23 proc. (šalies vidurkis – 26 proc.), likę 0,46 proc. (šalies vidurkis panašus – 1,26 proc.) – nuomos pajamos (4 pav.).

Pastovios ir kintamos sąnaudos Kretingos r. ūkiuose buvo daug didesnės nei vidutinės Lietuvoje 2015 m., atitinkamai 20786 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 8245 Eur) ir 39962 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 12190 Eur).

Web-pav4-Kretinga4 pav. Rajono respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sudėtis, proc.

Ūkių veikos efektyvumo rodikliai

Analizuojant respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Kretingos r. ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis – 75,96, t. y. 7,59 proc. mažesnis nei vidutinis šalies vidurkis.

Vidutinis rajono ūkių bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2016 m. buvo 0,24. Jis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,16. Tačiau vis vien galima daryti išvadą, kad Kretingos r. ūkininkai nėra linkę skolintis.

Bendrojo mokumo rodiklis respondentiniuose ūkiuose smarkiai viršija vidutinį Lietuvos, rajone jis 28,28, tuo metu šalyje tik 4,38. Tai reiškia, kad, lyginant šalies mastu, Kretingos r. ūkiai nesunkiai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus ir yra patrauklūs kreditoriams.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Kretingos r. respondentinių ūkių šio rodiklio reikšmė 2016 m. buvo tik 0,03, t. y. mažesnė nei vidutinis 2015 m. šalies respondentinių ūkių vidurkis – 0,24. Normali finansinė padėtis laikoma, kai šis rodiklis siekia 1, tai parodo, kad rajono ūkininkai nesugeba efektyviai kontroliuoti ūkio išlaidų.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kiek gaunama parama svarbi ūkių ekonominiam gyvybingumui. Kretingos r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 33,35 proc. visų pajamų sudarė gautos subsidijos, o Lietuvoje – 26,26 procento. Iš pakankamai aukšto rodiklio rajone matome, kad be gaunamų subsidijų ūkininkams dirbti būtų kur kas sunkiau, kai kuriems ūkiams iš vis neįmanoma. Trijose ūkiuose šis rodiklis net per 70 proc. (5 pav.).

Web-pav5-Kretinga5 pav. Vidutinė subsidijų dalis gamybai pajamose Kretingos r. 2016 m., proc.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi