Vasario 08 d., trečiadienis | 23

Marijampolės ir Kazlų Rūdos sav. respondentinių ūkių apžvalga

Ramutė Staniulienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės sav. biuro ekonomikos konsultantė
2020-12-29

© LŽŪKT nuotr.

ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 metų. Jos sukūrimo tikslas – bendrosios žemės ūkio politikos kūrimas ir plėtra Europos Sąjungoje, kaupiant ir analizuojant objektyvią, visapusišką informaciją apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

Lietuvoje šiam duomenų tinklui pradinę informaciją apie ūkius surenka ir apibendrintą analizę pateikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Daugumos ūkininkų respondentų ūkių, kurių yra 1300, apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, nors yra ir tokių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.

Atliktoje apibendrintoje analizėje, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai. Iš apibendrintos analizės ūkininkai gali sužinoti, kokie kitų tyrimuose dalyvaujančių ūkių bendrieji žemės plotai, augalininkystės produkcijos derlingumas, gyvulininkystės šakos produktyvumas, įvairių kiekvieno ūkio veiklos šakų bendroji produkcija (eurais ir procentais), pelnas. Šiuos rezultatus ūkininkai gali palyginti su vidutiniais šalies rodikliais.

Per 2019 m. surinkti ir apibendrinti 36 respondentinių ūkių duomenys. Apibendrintai analizei atlikti pasirinkti finansiniai ir ekonominiai rodikliai. Iš finansinių rodiklių grupės analizuoti pelningumo rodikliai (grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis) bei likvidumo (einamojo likvidumo koeficientas) ir mokumo (skolos) rodikliai. Iš ekonominių rodiklių grupės analizuoti ūkio gamybinės veiklos rodikliai (derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba). Analizuotas ir ūkio pajamų grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis).

Atlikus 2019 m. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių augalininkystės ūkių pelningumo rodiklių analizę, matyti, kad grynojo pelningumo vidurkio reikšmė buvo 0,20. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Analizuojamu laikotarpiu 2017–2019 m. šis rodiklis didėjo. 2019 m. palyginti su 2017 m., šio rodiklio reikšmė padidėjo net 45 procentais. Grynojo pelningumo rodiklio didėjimui įtakos turėjo grynojo pelno didėjimas. Aukšta šio rodiklio reikšmė rodo tikimybę, kad grynasis pelnas gaunamas ne tik iš pagrindinės ūkio veiklos. Pagrindinėje veikloje grynojo pelno didėjimui atitinkamu laikotarpiu didžiausios įtakos darė produkcijos pardavimo kainų augimas ir pagrindinių regione augintų augalų derlingumo padidėjimas. 2019 m. lyginant su 2018 m., šio rodiklio reikšmė padidėjo 93 procentais.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Analizuotų ūkių šio rodiklio reikšmė 2019 m. buvo 0,18. Nuo 2017 m. ūkių respondentų šio rodiklio reikšmę galima vertinti teigiamai (2019 m. lyginant su 2017 m., padidėjo 0,12, o 2019 m. lyginant su 2018 m. – taip pat 0,12). Tai rodo, kad ūkiai buvo nepriklausomi nuo paramos, veiklą vykdė efektyviai ir pelningai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, galėtų ją vykdyti. Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Web-lentele1

Ūkininkaujant labai svarbu sekti ūkio saugaus skolinimo ir skolų grąžinimo galimybes. Šiuo tikslu yra skaičiuojami ir analizuojami mokumo ir likvidumo koeficientai.

Mokumo rodikliai, išsamiau nei likvidumo, leidžia spręsti apie ūkio trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai rodo tik trumpalaikius įsipareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas – ūkio sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Nemokiu laikomas ūkis, kuris nesugeba sumokėti kreditoriams, teikiantiems prekes ir paslaugas skolon.

Likvidumo rodikliai rodo ūkio gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo ūkio gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, ūkis laikomas patikimesniu. Likvidumas – tai vertybinių popierių arba materialiųjų vertybių pavertimo (be žymių nuostolių iš anksto numatyta kaina) grynaisiais pinigais galimybė ir sugebėjimas laiku atsiskaityti su partneriais. Labai svarbu įvertinti ir ūkio trumpalaikio turto kokybę, nes jo vertė parodo, kiek 1 trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu. Reikšmė mažesnė nei 1 leidžia daryti prielaidą, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, o rodiklio reikšmė tarp 1,2 ir 2,0 yra priimtina.

Apibendrinti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių ūkių mokumo ir likvidumo rodiklių duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentinių ūkių likvidumo ir mokumo rodiklių palyginimas

Web-lentele2

Analizuotų ūkių einamojo likvidumo koeficientas 2017–2019 m. mažėjo (2019 m. lyginant su 2017 m., sumažėjo 1,95, o 2019 m. lyginant su 2018 m., – padidėjo 0,87), reikšmės nepasiekė kritinės ribos, kas neigiamai veiktų gamybos procesą, sudarytų blogą įvaizdį kreditoriams. 2017 m. rodiklio reikšmė buvo gana aukšta – 4,15, o gali rodyti negebėjimą efektyviai naudoti ūkio turtą.

Ūkių skolos rodiklis, rodantis, kokia skolintų lėšų dalis panaudota formuojant ūkių turtą, 2017–2019 m. irgi mažėjimo, tai vertinama teigiamai. Saugia rodiklio riba laikoma reikšmė, ne didesnė nei 0,6, t. y. skolos negali viršyti daugiau kaip 60 proc. ūkio turto. Apibendrinus rezultatus, akivaizdu, kad ūkių respondentų skolintų lėšų naudojimas, įgyvendinant investicinius projektus, apsirūpinant kitu turtu, nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai jo veiklai.

Ekonominių rodiklių grupėje analizuotas ūkio gamybinės veiklos rodiklis – kviečių ir pupų derlingumas (t/ha). Lyginant 2019 m. su 2017 m., kviečių ir pupų derlingumas mažėjo, tačiau respondentinių augalininkystės ūkių, esančių Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, šis gamybinis rodiklis jau 3 m. yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. Didelį augalų derlingumą lemia tai, kad Marijampolės regionas priskiriamas derlingiausių mūsų šalies dirvožemių grupei, esančiai Vidurio Lietuvos žemumoje. Duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentinių ūkių gamybinės veiklos rodiklių palyginimas

Web-lentele3

Analizuotas ir ūkio pajamų rodiklių grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis). Kaip matyti iš 4 lentelės duomenų, Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkininkų respondentų parduodamos produkcijos kainos, 2019 m. lyginant su 2017 m., kito nežymiai, tačiau produkcija buvo parduota žemesnėmis kainomis nei vidutiniškai Lietuvoje.

4 lentelė. Respondentinių ūkių pardavimo kainų palyginimas

Web-lentele4

Informacijos šaltiniai: LŽŪKT ūkio valdymo programos „e. GEBA Ekonomika“ duomenys; Lietuvos statistikos departamentas (Oficialiosios statistikos portalas), rodiklių duomenų bazė; LMGAGA duomenys.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 metų. Jos sukūrimo tikslas – bendrosios žemės ūkio politikos kūrimas ir plėtra Europos Sąjungoje, kaupiant ir analizuojant objektyvią, visapusišką informaciją apie įvairių kategorijų ūkių pajamas ir ūkinę veiklą.

Lietuvoje šiam duomenų tinklui pradinę informaciją apie ūkius surenka ir apibendrintą analizę pateikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Daugumos ūkininkų respondentų ūkių, kurių yra 1300, apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, nors yra ir tokių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.

Atliktoje apibendrintoje analizėje, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai. Iš apibendrintos analizės ūkininkai gali sužinoti, kokie kitų tyrimuose dalyvaujančių ūkių bendrieji žemės plotai, augalininkystės produkcijos derlingumas, gyvulininkystės šakos produktyvumas, įvairių kiekvieno ūkio veiklos šakų bendroji produkcija (eurais ir procentais), pelnas. Šiuos rezultatus ūkininkai gali palyginti su vidutiniais šalies rodikliais.

Per 2019 m. surinkti ir apibendrinti 36 respondentinių ūkių duomenys. Apibendrintai analizei atlikti pasirinkti finansiniai ir ekonominiai rodikliai. Iš finansinių rodiklių grupės analizuoti pelningumo rodikliai (grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis) bei likvidumo (einamojo likvidumo koeficientas) ir mokumo (skolos) rodikliai. Iš ekonominių rodiklių grupės analizuoti ūkio gamybinės veiklos rodikliai (derlingumas, gyvulininkystės produkcijos gamyba). Analizuotas ir ūkio pajamų grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis).

Atlikus 2019 m. Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių augalininkystės ūkių pelningumo rodiklių analizę, matyti, kad grynojo pelningumo vidurkio reikšmė buvo 0,20. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
Analizuojamu laikotarpiu 2017–2019 m. šis rodiklis didėjo. 2019 m. palyginti su 2017 m., šio rodiklio reikšmė padidėjo net 45 procentais. Grynojo pelningumo rodiklio didėjimui įtakos turėjo grynojo pelno didėjimas. Aukšta šio rodiklio reikšmė rodo tikimybę, kad grynasis pelnas gaunamas ne tik iš pagrindinės ūkio veiklos. Pagrindinėje veikloje grynojo pelno didėjimui atitinkamu laikotarpiu didžiausios įtakos darė produkcijos pardavimo kainų augimas ir pagrindinių regione augintų augalų derlingumo padidėjimas. 2019 m. lyginant su 2018 m., šio rodiklio reikšmė padidėjo 93 procentais.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Analizuotų ūkių šio rodiklio reikšmė 2019 m. buvo 0,18. Nuo 2017 m. ūkių respondentų šio rodiklio reikšmę galima vertinti teigiamai (2019 m. lyginant su 2017 m., padidėjo 0,12, o 2019 m. lyginant su 2018 m. – taip pat 0,12). Tai rodo, kad ūkiai buvo nepriklausomi nuo paramos, veiklą vykdė efektyviai ir pelningai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, galėtų ją vykdyti. Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Respondentinių ūkių pelningumo rodiklių palyginimas

Rodikliai

2017

2018

2019

Grynasis pelningumas, koef.

0,23

0,12

0,32

Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių
su pajamomis, koef.

0,06

0,06

0,18

Ūkininkaujant labai svarbu sekti ūkio saugaus skolinimo ir skolų grąžinimo galimybes. Šiuo tikslu yra skaičiuojami ir analizuojami mokumo ir likvidumo koeficientai.

Mokumo rodikliai, išsamiau nei likvidumo, leidžia spręsti apie ūkio trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai rodo tik trumpalaikius įsipareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas – ūkio sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Nemokiu laikomas ūkis, kuris nesugeba sumokėti kreditoriams, teikiantiems prekes ir paslaugas skolon.

Likvidumo rodikliai rodo ūkio gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo ūkio gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, ūkis laikomas patikimesniu. Likvidumas – tai vertybinių popierių arba materialiųjų vertybių pavertimo (be žymių nuostolių iš anksto numatyta kaina) grynaisiais pinigais galimybė ir sugebėjimas laiku atsiskaityti su partneriais. Labai svarbu įvertinti ir ūkio trumpalaikio turto kokybę, nes jo vertė parodo, kiek 1 trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu. Reikšmė mažesnė nei 1 leidžia daryti prielaidą, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų, o rodiklio reikšmė tarp 1,2 ir 2,0 yra priimtina.

Apibendrinti Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių respondentinių ūkių mokumo ir likvidumo rodiklių duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentinių ūkių likvidumo ir mokumo rodiklių palyginimas

Rodikliai

2017

2018

2019

Einamojo likvidumo koeficientas, koef.

4,15

1,33

2,20

Skolos rodiklis, koef.

0,34

0,28

0,3

Analizuotų ūkių einamojo likvidumo koeficientas 2017–2019 m. mažėjo (2019 m. lyginant su 2017 m., sumažėjo 1,95, o 2019 m. lyginant su 2018 m., – padidėjo 0,87), reikšmės nepasiekė kritinės ribos, kas neigiamai veiktų gamybos procesą, sudarytų blogą įvaizdį kreditoriams. 2017 m. rodiklio reikšmė buvo gana aukšta – 4,15, o gali rodyti negebėjimą efektyviai naudoti ūkio turtą.

Ūkių skolos rodiklis, rodantis, kokia skolintų lėšų dalis panaudota formuojant ūkių turtą, 2017–2019 m. irgi mažėjimo, tai vertinama teigiamai. Saugia rodiklio riba laikoma reikšmė, ne didesnė nei 0,6, t. y. skolos negali viršyti daugiau kaip 60 proc. ūkio turto. Apibendrinus rezultatus, akivaizdu, kad ūkių respondentų skolintų lėšų naudojimas, įgyvendinant investicinius projektus, apsirūpinant kitu turtu, nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai jo veiklai.

Ekonominių rodiklių grupėje analizuotas ūkio gamybinės veiklos rodiklis – kviečių ir pupų derlingumas (t/ha). Lyginant 2019 m. su 2017 m., kviečių ir pupų derlingumas mažėjo, tačiau respondentinių augalininkystės ūkių, esančių Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, šis gamybinis rodiklis jau 3 m. yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. Didelį augalų derlingumą lemia tai, kad Marijampolės regionas priskiriamas derlingiausių mūsų šalies dirvožemių grupei, esančiai Vidurio Lietuvos žemumoje. Duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Respondentinių ūkių gamybinės veiklos rodiklių palyginimas

Derlingumas, t/ha

2017

2018

2019

Vidutiniškai Lietuvoje 2019 m.

Vasariniai kviečiai

6,32

4,84

5,97

3,93

Žieminiai kviečiai

7,48

6,25

6,35

4,62

Pupos

5,06

3,88

1,64

2,57

Analizuotas ir ūkio pajamų rodiklių grupės rodiklis – pardavimo pajamos (rinkos kainos vidurkis). Kaip matyti iš 4 lentelės duomenų, Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių ūkininkų respondentų parduodamos produkcijos kainos, 2019 m. lyginant su 2017 m., kito nežymiai, tačiau produkcija buvo parduota žemesnėmis kainomis nei vidutiniškai Lietuvoje.

4 lentelė. Respondentinių ūkių pardavimo kainų palyginimas

Pardavimo kaina, Eur

2017

2018

2019

Vidutiniškai Lietuvoje 2019m.

Pokytis, Eur

2019 / 2017

2019 / 2018

Vasariniai kviečiai

130,59

180,93

155,82

147,62

25,23

-25,11

Vasariniai kviečiai (pr. m.)

137,83

164,01

175,35

173,73

37,52

11,34

Žieminiai kviečiai

144,16

165,31

160,20

153,83

16,04

-5,11

Žieminiai kviečiai (pr. m.)

169,51

162,78

176,64

169,19

7,13

13,86

Pupos

93,11

181,62

163,02

166,20

69,91

-18,60

Informacijos šaltiniai: LŽŪKT ūkio valdymo programos „e. GEBA Ekonomika“ duomenys; Lietuvos statistikos departamentas (Oficialiosios statistikos portalas), rodiklių duomenų bazė; LMGAGA duomenys.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.