Balandžio 25 d., ketvirtadienis | 24
Marijampolės rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga
Ramunė Sinkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-12-27
Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Ji atliekama analizuojant Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis.
Lietuvoje šiam duomenų tinklui pradinę informaciją apie ūkius surenka ir ją apibendrina Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Daugumos ūkininkų respondentų ūkio apskaita tvarkoma LŽŪKT biuruose, tačiau yra ir tokių ūkių, kurių duomenys gaunami apklausos būdu.
Atlikus apibendrintą analizę, laikantis visiško duomenų konfidencialumo, lyginami visų respondentų veiklos rezultatai (fizinė ir ekonominė išraiška). Kokia iš to nauda ūkininkams respondentams? Jie gali savo duomenis palyginti su vidutiniais rajono ir šalies rodikliais.
Analizuoti 35 ūkių duomenys
Paskutinių 3 m. laikotarpiu Marijampolės r. respondentinių ūkių skaičius šiek tiek sumažėjo. 2014 m. surinkti ir apibendrinti 40, 2015 m. – 35 ir 2016 m. – 35 ūkių duomenys.
Paskutiniaisiais metais Marijampolės r. ūkininkų ūkiuose dažniausiai augo kviečiai (66,3 proc. respondentų) ir kvietrugiai (41,5 proc.), rečiau – miežiai (33,45 proc.) ir rapsai (16,5 proc.), o bulvės augo tik 4 ūkiuose, 11,4 proc. pateikusiųjų duomenis. Cukrinius runkelius augino šiek tiek daugiau kaip penktadalis, t. y. 20,7 proc. respondentų.
Lentelė. Marijampolės r. dažniausiai augintų javų derlingumo palyginimas su 2015 m. vidutiniais Lietuvos duomenimis
2014–2016 m. laikotarpiu pienininkyste besiverčiančių ūkių skaičius išliko nepakitęs, o vidutinis ūkiuose laikomų melžiamų karvių skaičius didėjo nuo 50 karvių (2014 m.) iki 65 (2016 m.). 2015 metais. Lietuvoje vidutinis melžiamų karvių skaičius viename ūkyje buvo 4,1. Todėl galima teigti, kad Marijampolės r. pieno ūkiai dideli, lyginant su šalies vidurkiu.
Diagramoje Marijampolės r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūra lyginama su vidutiniais 2015 m. šalies respondentų duomenimis.
1 pav. Bendroji produkcija, proc.
Analizuojant ūkių bendrosios produkcijos struktūrą, galima teigti, kad Marijampolės savivaldybėje vyravo augalininkystės ūkiai. Palyginę vidutinius 2014–2016 m. duomenis, matome, kad visais metais didžiausią bendrosios produkcijos dalį sudarė augalininkystės produkcija (apie 75 proc.) ir tik likusi dalis teko gyvulininkystei bei kitoms pajamoms. Tačiau čia tik vidutiniai duomenys, buvo ir tokių ūkių, kur gyvulininkystės produkcija sudarė daugiau kaip 75 proc. visos bendrosios ūkio produkcijos.
Analizuojant ūkių pajamų sudėtį, vertėtų pastebėti, kad nemažą ūkininkų gaunamų pajamų dalį sudarė subsidijos. Kokią procentinę dalį jos sudarė kiekvienais metais, galime matyti diagramoje.
2 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.
Vertinant Marijampolės r. ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, galima daryti išvadą, kad rajono ūkininkai nelinkę pernelyg rizikuoti, t. y. vystyti ar plėsti ūkius skolindamiesi lėšų iš bankų ar kitų finansinių institucijų. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Dalis ūkininkų sugebėjo dirbti ir plėtoti savo veiklą nesiskolindami, bet buvo ir tokių, kurių šis koeficientas siekė 0,68. Bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2016 m. rajone buvo vidutiniškai 0,17, vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 0,12.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
