Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Molėtų r. respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė

Dalia Ramaslauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Molėtų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-10-16

Informaciją į ŪADT privalo teikti kiekviena valstybė ES narė. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Grįžtamasis ryšys ūkininkams respondentams – individualių rezultatų pagal ūkių duomenis palyginamoji analizė. Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, todėl atsiranda galimybė palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimant žemės ūkio politikos sprendimus.

Molėtų rajono respondentinių ūkių rezultatai

Molėtų r. respondentiniai ūkiai yra Lietuvos ūkių visumos dalis. Tiriant žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatus, rajone analizuoti 17 mišrių augalininkystės, pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės respondentinių ūkių duomenys.

Web-pav1-UADT1 pav. Bendras rajono respondentinių ūkių žemės plotas, ha

Bendras respondentinių ūkių valdomas žemės plotas – 1308,85 ha, vidutinis respondentinio ūkio dydis rajone – 76,99 ha (respublikoje – 42,4 ha). Apibendrinus rezultatus, matyti, kad vyravo smulkūs ūkiai.

Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, palyginti 2014–2016 m. rajono respondentinių ūkių duomenys su Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. vidutiniais duomenimis.

Web-pav2-UADT2 pav. Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas Molėtų r. respondentiniuose ūkiuose, t/ha

Iš diagramos matyti, kad rajono respondentiniuose ūkiuose derliai 2014–2016 m. mažesni už 2015 m. Lietuvos vidurkį.

1 lentelė. Karvių skaičius ir produktyvumas

Web-lentele1-UADT

Rajono respondentiniuose ūkiuose 2016 m. laikyta vidutiniškai po 22 melžiamas karves, t. y. 5,36 karto daugiau negu vidutiniškai Lietuvoje. Iš karvės 2016 m. primelžta 120 kg daugiau pieno negu vidutiniškai Lietuvoje 2015 metais.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2016 m. sudarė 27,519 tūkst. Eur, vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 29,158 tūkst. Eur. Tame skaičiuje augalininkystės bendroji produkcija sudarė 39,19 proc. ir gyvulininkystės – 60,81 procento.

Kintamosios išlaidos vienam ūkiui sudarė vidutiniškai 13,976 tūkst. Eur, pastoviosios – 11,144 tūkst. Eur.

Web-pav3-UADT3 pav. Gamybinės komercinės veiklos pelnas, EUR

Rajono respondentiniuose ūkiuose gamybinis komercinis veiklos nuostolis 2016 m. padidėjo 2,73 karto, lyginant su 2015 m. rajono respondentinių ūkių duomenimis (vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. gautas 1,592 tūkst. eurų pelnas).

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Web-lentele2-UADT

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Molėtų r. šis rodiklis aukštesnis negu vidutiniškas Lietuvoje. Rajono respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 92,28 proc. viso turto įsigyta nuosavomis lėšomis.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Rajono ūkių bendrasis įsiskolinimas daug mažesnis negu vidutiniškas Lietuvoje, t. y. rajono ūkiai veiklai finansuoti skolintų lėšų naudojo 2 kartus mažiau.|

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo vienas ūkio veikloje panaudotas turto euras arba kokia dalis ūkio turto panaudota uždirbant pajamas. Rajono ūkiuose nepakankamai efektyviai valdytas turtas – vienas ūkio veikloje panaudotas turto euras uždirbo 1,71 karto mažiau pajamų, negu vidutiniškai Lietuvoje. Mažesnį efektyvumą lėmė tai, kad rajono žemės nederlingos, gaunama mažiau produkcijos ir mažesnės pardavimo apimtys.

Gryno pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam eurui tenka grynojo pelno. Molėtų r. 13 respondentinių ūkių iš 17 dirbo nuostolingai, t. y. 1 pardavimo euras neuždirbo grynojo pelno.

Rajono žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti, todėl gauta 58,60 proc. kompensacijų, kai tuo metu vidutiniškai Lietuvoje – 26,26 procento. Tai rodo, kad Molėtų r. ūkiai priklausomi nuo paramos.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Garantuojamas respondentinių ūkių duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su tam tikro ūkio veikla, neskelbtina. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi