Molėtų r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė

Jurgita Kandratavičienė

LŽŪKT Molėtų r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2021-10-22

© LŽŪKT nuotr.

Žemės ūkio, kaip ir kiekvieno verslo, sėkminga vadyba neįmanoma be patikimos informacijos. ŪADT (Ūkių apskaitos duomenų tinklas) yra vienintelis makroekonominis žemės ūkio informacijos, sukauptos visos ES šalyse, remiantis vienodais metodais, šaltinis. Ši informacija naudojama atliekant ekonomines analizes, stebint bendrosios žemės ūkio politikos pasekmes ir tobulinant jos kryptis. Remiantis ŪADT duomenų bazės duomenimis, ūkiuose galima tinkamai įvertinti ir valdyti gamybos išlaidas, priimti teisingus gamybos struktūros formavimo sprendimus.

Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, todėl atsiranda galimybė ūkių veiklos duomenis palyginti su atitinkamų ūkių duomenimis Lietuvos mastu. Molėtų rajono respondentiniai ūkiai yra Lietuvos ūkių visumos dalis.

Molėtų r. respondentinių ūkių veiklos rezultatai

Vyraujančios gamtinės sąlygos lemia žemės ūkio gamybą ir skatina vystyti mišrią žemės ūkio veiklą. Tiriant žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatus mūsų rajone, analizei pasirinkta 20 mišrių ūkių, kuriuose vyrauja gyvulininkystė.

Bendras respondentinių ūkių valdomos žemės plotas – 1820,75 ha. Mažiausias ūkis deklaravo 18,48 ha žemės ūkio naudmenų, o ūkio SG (sutartiniai gyvuliai, toliau SG) – 8. 2020 m. šio ūkio pajamos realizavus produkciją siekė 3144,00 Eur.

Didžiausias nagrinėjamas ūkis valdė 332,20 ha žemės ūkio naudmenų, o ūkio SG sudarė 74,78, vidutinės pardavimo pajamos per 2018–2020 m. laikotarpį siekė 20280,00 Eur. Tam, kad įvertintume ūkio dydį pagal SG, 1 lentelėje pateikiame ūkinių gyvūnų perskaičiavimo vertes į sutartinius gyvulius.

1 lentelė. Ūkinių gyvūnų perskaičiavimas į sutartinius gyvulius (SG) Moletai 2

Šaltinis. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 10 priedas

Vertindami Molėtų r. mišrių, vyraujant gyvulininkystei, ūkių kitimą analizuojamu 2018–2020 m. laikotarpiu, matome, kad mažesnių ūkių, kurių SG siekia 20, tendencingai mažėja (2 lentelė).

2 lentelė. Molėtų r. mišrių, vyraujant gyvulininkystei, ūkių kitimas pagal ūkio SG 2018–2020 m. laikotarpį, vnt.

Analizuodami bendrą Lietuvos mišrių, vyraujant gyvulininkystei, ūkių kitimo tendenciją, matote (1 pav.), kad ūkių rodikliai rodo panašų smulkių ūkių mažėjimą.

1 pav. Lietuvos mišrių, vyraujant gyvulininkystei, ūkių kitimas pagal ūkio SG 2018–2020 m. laikotarpiu, vnt.

Vertinant tokius rodiklių pokyčius ir pačių ūkininkų įžvalgas, galima teigti, kad stambiųjų ūkių valdytojų verslumas, gebėjimas pasinaudoti ES teikiamomis paramomis suteikia galimybę produktyviai plėtoti ir efektyviai vykdyti ūkių veiklą. Dalis smulkiųjų ūkių dėl didėjančių produkcijos kokybės reikalavimų, nesugebėjimo prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir konkurencijos neturi poreikio didinti gamybos apimčių bei modernizuoti ūkio.

Nagrinėjant Molėtų r. mišrių ūkių ekonominį gyvybingumą, analizuotas respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Nagrinėjamu laikotarpiu respondentinių ūkių grynasis pelningumas svyravo nuo 0,42 iki 0,51 (2 pav.). Šio rodiklio rezultatas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Matome, kad šių ūkių veikla buvo pelninga. Tačiau apskaičiuotas grynojo pelno rodiklis be dotacijų rodo, kad visų respondentinių ūkių gebėjimas uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be tiesioginių išmokų neefektyvus ir kiekvienais metais jų veikla buvo nuostolinga. Žemiausia rodiklio reikšmė buvo 2019 m. – 0,42.

2 pav. Molėtų r. respondentinių mišrių, vyraujant gyvulininkystei, ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Visų Lietuvos mišrių, vyraujant gyvulininkystei, ūkių 2020 m. dalyvavusių ŪADT duomenų analizėje, grynojo pelningumo rodiklis gerokai viršijo kritinę rodiklio reikšmę (0,02) ir siekė 0,41. Šis rodiklis reikšmingas ūkininkams, planuojantiems gauti finansinę ES paramą. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinė Lietuvos respondentinių mišrių ūkių reikšmė siekė - 0,06, o tai 0,07 procentinio punkto aukštesnė nei analizuojamų Molėtų rajono ūkių.

Išsamūs, susisteminti ir apibendrinti respondentinių Lietuvos ūkių veiklos rezultatai bus pateikti leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2020“. Užtikrinus ūkio veiklos rezultatų konfidencialumą, žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis analizei teikia savanoriškai.