© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (toliau – ŪADT) yra vienintelis makroekonominis žemės ūkio informacijos, sukauptos visos ES šalyse, remiantis vienodais metodais, šaltinis. Ši informacija yra naudojama ekonominėms analizėms ir bendrosios žemės ūkio politikos pasekmėms stebėti bei jos kryptims tobulinti. Naudojantis ŪADT duomenimis, ūkiuose galima tinkamai įvertinti ir valdyti gamybos išlaidas, priimti teisingus gamybos organizavimo sprendimus. Kokie Molėtų r. respondentinių ūkių veiklos rezultatai?
Respondentiniai ūkiai apima visus Lietuvos rajonus, todėl atsiranda galimybė ūkių veiklos duomenis palyginti su atitinkamų ūkių duomenimis Lietuvos mastu. Molėtų rajono respondentiniai ūkiai yra Lietuvos ūkių visumos dalis.
Molėtų r. respondentinių ūkių veiklos rezultatai
Molėtų rajono biuras į ūkio apskaitos duomenų tinklą pateikė 23 ūkių duomenis, iš jų 15 ūkių vykdė gyvulininkystės veiklą, 5 ūkiai – augalininkystės ir 3 ūkiai mišrūs, vyraujant augalininkystei.
Rajone daugiausiai auginta kviečių (vasarinių ir žieminių), avižų, žirnių, žieminių rapsų, bulvių.
Respondentiniai augalininkystės ūkiai rajone nedideli, teritorija priskiriama nepalankioms ūkininkauti vietovėms, o tai ir lemia grūdinių kultūrų ir daržovių derlingumą (1 lentelė).
1 lentelė. Molėtų r. ir Lietuvos respondentų ūkiuose augintų augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Didžiausias vasarinių kviečių derlingumas Lietuvoje – 3,91 t/ha, žieminių kviečių – 5,65 t/ha buvo 2024 m., avižų 2,87 t/ha ir žirnių 2,72 t/ha – 2022 metais. Tik nedaug didesnis bulvių derlingumas (14,34 t/ha) ir žieminių rapsų – 2,98 t/ha buvo pasiektas 2023 metais. Lyginant tų pačių metų bulvių derlingumą (7,85 t/ha) Molėtų rajone, jis buvo mažiausias lyginamuoju laikotarpiu. Palankiausi grūdinių kultūrų derlingumui buvo 2024 m. Lygindami 2022–2024 m. Molėtų r. žieminių ir vasarinių javų derlingumą matome, kad žieminiai javai visais lyginamaisiais metai dera geriau nei vasariniai. Tam didelės įtakos turi Lietuvos orai. Jie pastaraisiais metais vasarinių javų derliui buvo labai nepalankūs. Pavasarinės sėjos metu gamta pagailėdavo kritulių dykstantiems daigams, o vasarą dažni ir gausūs krituliai trukdydavo ūkininkams laiku patręšti ir nupurkšti laukus.
1 pav. Vidutinis derlingumas Molėtų r. ir Lietuvoje 2022 m., t/ha
2 pav. Vidutinis derlingumas Molėtų r. ir Lietuvoje 2023 m., t/ha
3 pav. Vidutinis derlingumas Molėtų r. ir Lietuvoje 2024 m., t/ha
Lygindami 2022–2024 metų laikotarpiu augintų kultūrų derlingumą (1–3 pav.), matome, kad Molėtų r. vidutinis derlingumas visų analizuotų augalų grupių yra mažesnis už bendrą visos Lietuvos vidutinį derlingumą, išskyrus žirnių derlingumą 2024 metais. Molėtų rajone jis siekė 2,66 t/ha, o Lietuvos vidurkis – 2,59 t/ha. Didžiausias derlingumo skirtumas Molėtų r. buvo bulvių užaugintų 2023 m., ir siekė 45,3 proc., mažiausias – 7 proc. 2023 m. užaugintų avižų.
Vienas iš reikšmingiausių rodiklių, rodantis pieno gamybos sektoriaus efektyvumą, yra karvių produktyvumas. Molėtų r. pieno ūkių vidutinis primilžis lyginamuoju laikotarpiu – 4,17 t. Lietuvos pieno primilžio vidurkis siekia 5,09 t. Vertindami pieno primilžio kitimą per 2022–2024 metus, matome, kad didžiausias primilžis Molėtų rajono ūkių buvo 2023 metais (2 lentelė), mažiausias – 2022 metais. Tuo metu Lietuvos respondentinių ūkių didžiausią primilžio vidurkio rodiklį (5,45 t) matome 2024 metais, mažiausią ( 4,87 t) – 2023 metais.
2 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių produktyvumas
Galime pastebėti, kad, lyginant su vidutiniu primilžiu Lietuvoje, vietinių pieno ūkių karvių produktyvumas yra žemesnis ir 2022 m. sudaro 0,93 t pieno mažiau iš vienos karvės, 2023 m. – 0,50 t, 2024 m. – 1,31 t (4 pav.).
Daug įtakos pieno kokybės gerinimui ir pieno primilžio kiekio augimui turi ūkininkų skiriamas dėmesys karvių bandos sveikatingumo stiprinimui, visaverčiam ir subalansuotam šėrimui, galvijų laikymo sąlygoms.
4 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t
Nagrinėjant Molėtų r. ūkių ekonominį gyvybingumą, analizuotas respondentinių ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Nagrinėjamu laikotarpiu Molėtų r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas svyravo nuo 0,34 iki -0,22 (5 pav.), Lietuvos vidurkis – nuo 0,39 iki 0,00. Pastebima, kad lyginamuoju laikotarpiu ūkių grynasis pelningumas Molėtų r. buvo mažesnis už bendrą Lietuvos ūkių rodiklį ir 2023 metais pasiekė neigiamą reikšmę. Šio rodiklio rezultatas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Matome, kad nagrinėjamų Molėtų r. ūkių veikla buvo pelninga tik 2022 metais. Planuojantiems gauti finansinę ES paramą grynojo pelningumo rodiklis yra labai reikšmingas.
5 pav. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių grynasis pelningumas, koef.
Apskaičiuotas grynojo pelno rodiklis be dotacijų rodo, kad visų ūkių gebėjimas uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be tiesioginių išmokų neefektyvus ir kiekvienais metais jų veikla buvo nuostolinga (6 pav.).Žemiausia rodiklio reikšmė Molėtų rajono ūkių buvo 2024 metais ir siekė - 0,75.Lygindami bendrą Lietuvos rodiklio vidurkį su Molėtų rajono, matome, kad šio rodiklio reikšmių skirtumas mažiausias buvo 2023 metais (28 proc.). Žema rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai veiklą vykdė neefektyviai, nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
6 pav. Molėtų r. ir Lietuvos respondentinių ūkių grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.
Išsamūs, susisteminti ir apibendrinti respondentinių Lietuvos ūkių veiklos rezultatai bus pateikti VĮ Žemės ūkio duomenų centro leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2024“.
Užtikrinus ūkio veiklos rezultatų konfidencialumą, žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis analizei teikia savanoriškai.
Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti
Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas