Pakruojo rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

Renata Dinevičiūtė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro ekonomikos konsultantė

2017-11-27

ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus, siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir galų gale prie tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Pakruojo r. respondentinių ūkių duomenys

Pakruojo r. biuro konsultantės į ŪADT pateikė 31 respondentinio ūkio 2016 m. veiklos duomenis. Iš jų 23 ūkiai užsiėmė tik augalininkyste, likę 8 – gyvulininkyste arba buvo mišrūs. Vidutinis bendras valdomos žemės plotas 2016 m. Pakruojo r. buvo 126 ha, beveik 3 kartus didesnis, lyginant su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Nagrinėjant Pakruojo r. respondentinių ūkių duomenis, pastebėta, kad daugiausia rajone auginta žieminių kviečių (26 ūkiai), vasarinių miežių – 22 ūkiai, žieminių rapsų – 11 ūkių.

1 pav. Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Pakruojo r. respondentinių ūkių vidutinį 2016 m. derlingumą lyginant su Lietuvos 2015 m. derlingumu, pastebėta, kad didžiausias teigiamas atotrūkis nuo šalies vidurkio buvo bulvių, kurių derlius 10,70 proc. didesnis už vidutinį 2015 m., gautą Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

Tuo metu vasarinių miežių ir žieminių rapsų vidutinis derlingumas 2016 m. Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su šalies vidurkiu 2015 m., buvo atitinkamai 12,90 proc. ir 19,48 proc. mažesnis. Galima daryti prielaidą, kad augintų augalų derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos (ypač nuimant derlių), tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose, žemės našumas.

Pakruojo r. respondentiniai gyvulininkystės ūkiai vis dar labiau specializuojasi pieninėje galvijininkystėje, 8 ūkiuose laikytos melžiamos ir tik 1 – mėsinės karvės.

Vidutinis melžiamų karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4,1 vnt., o Pakruojo r. ūkiuose – 11 vnt., mėsinių karvių – 0,6 vnt., Pakruojo r. ūkiuose – 2 vnt.

2 pav. Primilžio palyginimas, t

Lyginant primelžto pieno kiekį su šalies vidurkiu, pastebima, kad Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose primelžta 4 kartus daugiau. Bendrai visų respondentų ūkių primilžis iš karvės panašus į vidutinį Lietuvoje, didesnis tik 0,65 t iš vienos karvės (2 pav.).

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Išanalizavus 2016 m. Pakruojo r. respondentinių ūkių veikos ekonominius rodiklius, matyti, kad bendrosios produkcijos procentas pasiskirstė taip: augalininkystės pajamos sudarė 85,57 proc., gyvulininkystės – 12,62 proc., labai maža dalis pajamų, nesiekianti 1 proc., gauta už paslaugas, perdirbimą ir miškininkystę (3 pav.).

3 pav. Pakruojo r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sudėtis, proc.

Lentelė. Ūkių veikos efektyvumo rodikliai

Web-lentele1

Analizuojant respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. Pakruojo r. ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis – 76,78, t. y. 8,10 proc. mažesnis nei šalies vidurkis.

Vidutinis rajono respondentinių ūkių bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2016 m. buvo 0,23. Jis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Šis rodiklis šiek tiek didesnis nei Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,16. Galima daryti išvadą, kad Pakruojo r. ūkininkai nėra linkę skolintis.

Bendrojo mokumo rodiklis Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose buvo 10,36 ir net 2,36 karto didesnis nei Lietuvos. Tai reiškia, kad, lyginant šalies mastu, Pakruojo r. ūkiai nesunkiai galėtų padengti trumpalaikius įsipareigojimus ir yra patrauklūs kreditoriams.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Pakruojo r. respondentinių ūkių šio rodiklio reikšmė 2016 m. buvo -0,05. Vadinasi, dauguma ūkių 2016 m. patyrė nuostolio.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras uždirbo pajamų. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. buvo 0,39, o Lietuvos vidurkis 2015 m. – 0,24. Kuo didesnis rodiklis, tuo greitesnis apyvartumas ir efektyviau valdomas turtas.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kiek gaunama parama svarbi ūkių ekonominiam gyvybingumui. Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 21,31 proc. visų pajamų sudarė gautos subsidijos, o Lietuvos respondentiniuose ūkiuose – 26,26 procento.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi