Panevėžio rajono respondentinių ūkių veiklos apžvalga 2024 m.

Aušra Križevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro vyresnioji finansinės apskaitos konsultantė

2025-10-21

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT, angl. FADN – Farm Accountancy Data Network) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. LŽŪKT Panevėžio rajono biure 2024 m. užpildytos 41 respondentinių ūkių anketos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) yra atsakingi už duomenų surinkimą ir apdorojimą. Duomenys surinkti iš ūkininkų, tvarkančių finansinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Panevėžio rajono ūkiai 2024 m. dirbo apie 18 tūkst. hektarų. Tai sudarė 2,8 proc. bendro Lietuvos ūkių ploto. Panevėžio rajone dominavo ūkiai, deklaruojantys nuo 100 iki 200 ha ir tai sudarė apie 28 proc. Nuo 50 iki 75 ha siekė 12 proc., virš 500 ha – 7 proc. visų ūkių.

1 pav. Panevėžio r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2024 m., proc.

Panevėžio rajone didžiausią dalį užima augalininkystės ūkiai, kurie verčiasi javų, rapsų ir ankštinių augalų auginimu – 65 proc. Likusi dalis yra mišrūs ūkiai, vyraujant augalininkystei (8 proc.) arba gyvulininkystei (7 proc.). Pienininkystės sudaro 5 proc., daržininkystės – 6 proc., uogininkystės – 6 proc., o mažiausią dalį sudaro mėsinės gyvulininkystės ūkiai, apie 3 procentus.

2 pav. Panevėžio r. ūkių pasiskirstymas pagal ūkio šaką 2024 m., proc.

Labai svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas. Jis labai priklauso nuo vietos, naudojamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo kiekio, kitų faktorių.

1 lentelė. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose augintų grūdinių kultūrų derlingumas, t/ha

3 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių grūdinių kultūrų derlingumas 2022–2024 m.

2 lentelė. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose augintų daržovių ir uogų derlingumas, t/ha4 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių daržovių ir uogų derlingumas 2022–2024 m.

Lyginant šio rajono derlingumą 2022–2024 m. laikotarpiu matyti, kad Panevėžio rajono respondentinių ūkių miežių ir avižų derlingumas 2024 m. buvo didesnis nei 2022 ir 2023 m., kviečių, kvietrugių, rapsų, grikių, žirnių ir pupų išliko panašus, kaip ir 2023 m. Iš analizuotų duomenų matyti, jog 2024 metais raudonųjų burokėlių derlius ženkliai sumažėjo, lyginant su 2022 ir 2023 metų derliumi, morkų ir šilauogių derlius gerokai išaugo, o moliūgų, česnakų bei braškių liko panašus, kaip ir 2023 metais. Lyginant 2024 metų bulvių derlių su 2023 m., jis šiek tiek sumažėjo, tačiau žvelgiant į 2022 m. matyti, jog 2024 m. bulvių derlius išaugo.

3 lentelė. Panevėžio r. respondentinių ūkių parduotos grūdinių kultūrų produkcijos kaina 2022–2024 m., Eur/t5 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių grūdinių kultūrų produkcijos kainos 2022–2024 m.

4 lentelė. Panevėžio r. respondentinių ūkių parduotos daržovių ir uogų produkcijos kaina 2022–2024 m., Eur/t6 pav. Panevėžio r. respondentinių ūkių daržovių ir uogų produkcijos kainos 2022–2024 m.

Iš grafikų matyti, kad 2024 m. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant parduotos produkcijos kainas su 2023 m., kviečių, miežių, kvietrugių, rugių ir avižų kainos mažėjo, tik rapsų, grikių ir pupų kaina išliko panaši. 2024 m. žirnių kaina padidėjo 37,44 proc., lyginant su 2023 m., bulvių kaina sumažėjo 14,28 proc., morkų – 5,91 proc. Moliūgų kaina 2024 m., lyginant su 2023 m., pakilo 14,29 proc., česnakų – 29,07 proc., braškių – 10,78 proc., šilauogių – 20,72 proc. Morkų kaina išliko panaši tiek 2024 m., tiek 2023 metais.

Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Grynasis pelningumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Šio rodiklio reikšmė rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

Panevėžio r. respondentinių ūkių veiklos grynojo pelningumo rodikliai

7 pav. Grynojo pelningumo rodikliai Panevėžio r. ir Lietuvoje

Atlikus respondentinių ūkių analizę matyti, kad 2024 m. grynasis pelningumas buvo 0,16, o visos Lietuvos mastu – 0,26. Panevėžio r. respondentų vienas pardavimo euras uždirbo 0,10 Eur mažiau pelno, nei visos Lietuvos respondentai. Tai lėmė kritusios augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, išaugę gamybos kaštai bei mažesnė veiklos diversifikacija (mažesni ūkiai turėjo mažiau galimybių amortizuoti kainų svyravimus ir diversifikuoti pajamas, lyginant su didesniais šalies vidurkį lemiančiais ūkiais). Dalis ūkių investavo į technikos atnaujinimą ir aplinkosauginius reikalavimus, tačiau šios investicijos trumpuoju laikotarpiu sumažino pelningumą.

8 pav. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis rodikliai, Panevėžio r. ir Lietuvoje

Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis rodiklis parodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. parodo ūkio gebėjimą gauti pelną, negavus išmokų. Iš diagramos matyti, kad Lietuvos mastu 2023 m. laikotarpiu reikšmė yra neigiama, tačiau 2022 m. – teigiama, o 2024 m. Panevėžio rajono respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų) yra teigiamas, nors bendras visos Lietuvos – neigiamas. Tai reiškia, kad 2023 m. Lietuvos ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių, tik 2022 m. būtų pelningi ir be dotacijų. Panevėžio r. respondentų taip pat, kaip ir visos Lietuvos ūkių, 2023 m. reikšmė buvo neigiama, o 2022 ir 2024 m. teigiama, nors 2024 m. visos Lietuvos ūkių reikšmė neigiama. Apibendrinant, galima teigti, kad 2023 m. Panevėžio r. ūkiai buvo priklausomi nuo tiesioginių išmokų, tačiau 2022 ir 2024 metai buvo pelningi ir be jų.

Skolos rodiklis parodo, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė finansinė rizika. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros. Šio rodiklio reikšmė optimaliausia iki 0,6 punkto, tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą.

9 pav. Skolos rodiklis 2022–2024 m.

Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis visais analizuojamais metais buvo didesnis, nei vidutiniškai visos Lietuvos respondentinių ūkių. Panevėžio r. ūkių 2024 m. buvo 0,31, o Lietuvos – 0,23, tačiau jis neviršija rekomenduojamos normos ir dėl to galima teigti, kad Panevėžio r. respondentiniai ūkiai nepatiria grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai ūkio veiklai.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas