Balandžio 26 d., penktadienis | 24

Pasvalio r. 2017 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Ramunė Vaitekūnienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro ekonomikos konsultantė
2018-12-04

© LŽŪKT nuotr.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai kasmet teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakingi už duomenų surinkimą bei apdorojimą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Į ŪADT patenka ne atsitiktiniai ūkiai, o pagal nustatytus požymius reprezentuojantys šalies visumą. Ūkių struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, kuri remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkių ekonominiu dydžiu ir ūkio tipu, rodančiu specializaciją. Visi duomenys buvo surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. Anketoje nėra ūkininko pavardės, kiekvienas ūkis turi savo kodą, skelbiami tik agreguoti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.

Pasvalio r. į ŪADT pateikti 32 ūkių duomenys

Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Jie anketas teikia jau daug metų. Mažai keičiasi ir analizuojamuose ūkiuose auginami augalai. Daugiausia auginta kviečių, miežių, pupų, rapsų ir žirnių. Remiantis 2017 m. Pasvalio r. respondentinių ūkių analizės duomenimis, vidutinis augalų derlingumas ūkiuose buvo: kviečių – 5,85 t/ha, miežių – 3,91 t/ha, pupų – 4,71 t/ha, rapsų – 2,68 t/ha, žirnių – 4,13 t/ha.

Web-pav11 pav. Derlingumo palyginimas, t/ha

Pateiktoje diagramoje matome, kad 2017 m. gautas didžiausias kviečių derlingumas – 5,85 t/ha. Tuo metu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose kviečių vidutinis derlingumas buvo 5,27 t/ha, miežių – 3,91 t/ha ir tai 0,24 t/ha mažiau nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis. Pupų ir žirnių derlingumas buvo didesnis už Lietuvos ūkių vidurkį. Pupų derlingumas didesnis – 0,79 t/ha, žirnių – 0,81 t/ha. Pasvalio r. ūkininkai 2017 m. gavo 0,64 t/ha mažesnį rapsų derlių, palyginus su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Produkcijos supirkimo kainos 2015–2017 m. laikotarpiu kilo. Žemiau pateiktoje diagramoje matyti, kad Pasvalio r. ūkininkai daugiausia ūkiuose užaugintos produkcijos supirkėjams pardavė aukštesne kaina nei dauguma Lietuvos ūkininkų. Tik rapsai parduoti 1,75 Eur/t žemesne kaina. Tai leidžia daryti išvadą, kad Pasvalio r. ūkininkai atidžiau nagrinėja esamą rinkos situaciją ir derlių parduoda daugiau už parduodamą produkciją mokantiems supirkėjams.

Web-pav22 pav. Pardavimo kainų palyginimas, Eur/t

Pasvalio r. respondentų grynasis pelningumas 2017 m. buvo 0,35. Tuo metu Lietuvos mastu – 0,38. Palyginus 2017 m. su 2016 m., Pasvalio r. respondentų grynasis pelningumas padidėjo 0,03. Gauta reikšmė reiškia, kad Pasvalio r. respondentų 1 pardavimo pajamų euras 2017 m. uždirbo 0,03 Eur mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais, tačiau 0,03 Eur daugiau nei 2016 metais.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė – 0,05, o Pasvalio r. – 0,15. Galima daryti išvadą, kad Pasvalio r. respondentai mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų.

Analizuojant mokumo rodiklių grupei priklausantį skolos rodiklį, matyti, kad Pasvalio r. respondentų skolos sudaro 29 proc., Lietuvos respondentų – 23 proc. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama, kad ūkio skolos nesudarytų daugiau nei 50 proc. viso ūkio turto. Gauta rodiklio reikšmė parodė, kad ir Pasvalio r., ir visos Lietuvos respondentai 2017 m. patyrė mažiau finansinės rizikos ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms būtų gebėję įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Apibendrinant galima teigti, kad Pasvalio r. respondentinių ūkių 2017 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra labai geri. Atlikus šio rajono respondentinių ūkių rezultatų analizę ir palyginus su šalies vidurkiu 2017 m., matyti, kad jie mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra ir aukštesni.

Parengta pagal 2017 m. Pasvalio r. respondentinių ūkių duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi