Pasvalio rajono 2015 m. respondentinių ūkių analizė

Eglė Baltrūnienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2016-12-19

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT, angl. FADN – Farm Accountancy Data Network) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuva, įstojusi į ES, kasmet Europos Komisijai teikia respondentinių ūkių duomenis. Jie surenkami iš ūkininkų, tvarkančių apskaitą dvejybine arba supaprastinta apskaitos sistema, laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakingi už duomenų surinkimą ir apdorojimą. Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus.

Pasvalio rajono respondentinių ūkių situacija

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biure 2015 m. buvo užpildytos 29 respondentinių ūkių anketos. Iš surinktų duomenų matyti, kad pagal žemės plotą rajone vyravo didesni nei vidutiniai ūkiai. Vidutinis vieno respondentinio ūkio plotas buvo180,26 ha, kai tuo metu 2014 m. Lietuvos vidutinis respondentinio ūkio dydis – 43,27 hektaro. Iš atrinktų respondentų 15 ūkių vertėsi augalininkyste, 1 – daržininkyste, 12 ūkių buvo mišrūs. Analizuojamų ūkių dydis – nuo 13,58 iki 742,27 hektaro.

Rajone daugiausia auginta kviečių, miežių ir rapsų. Kviečius augino 75,86 proc. visų respondentinių ūkių, miežius – 65,52 proc., rapsus – 44,83 proc. respondentų. Mažiausiai auginta avižų ir rugių. Iš 29 ūkių juos augino tik 2.

Pav. Vidutinio žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Palyginę vidutinį Lietuvos respondentinių ūkių (2014 m.) ir Pasvalio r. respondentinių ūkių (2015 m.) žemės ūkio augalų derlingumą, matome, kad mūsų rajono derlingumas ženkliai didesnis: kviečių – 30,5 proc., rugių – 66 proc., miežių – 13 proc., avižų – 78 proc., kvietrugių – 66 proc., grūdinių mišinių – 81 proc., rapsų – 48 procentais.

Vidutinis melžiamų karvių skaičius viename rajono respondentiniame ūkyje 2015 m. buvo 42 karvės. Didžiausiame iš analizuotų ūkių laikytos 172 karvės. Vidutinis primilžis iš karvės buvo 4993 kg per metus. Didžiausias primilžis iš karvės siekė 7205 kg per metus, o vidutinis iš vienos karvės – 5101 kg, mažai skyrėsi nuo vidutinio primilžio Lietuvoje, kuris buvo 5220 kg.

Tik vienas respondentas 2015 m. augino penimų kiaulių. Jų auginimas – nepopuliari ūkininkavimo šaka Pasvalio rajone.

ŪADT sudaro galimybę pažvelgti ir į svarbius kapitalo pakankamumo, bendrojo įsiskolinimo, bendrojo mokumo, grynojo pelningumo, turto apyvartumo rodiklius, taip pat subsidijų dalį pajamose.

Lentelė. Rajono respondentinių ūkių ekonominių rodiklių palyginimas su Lietuvos

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kiek turto įmonė įsigijusi nuosavomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo ūkis stabilesnis. Žvelgdami į 2015 m. rodiklius, matome, kad Pasvalio r. ūkiai stabilūs, nes kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 76,31, o Lietuvoje šis rodiklis 2014 m. buvo vidutiniškai 84,3.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Pasvalio r. ūkių bendrojo įsiskolinimo koeficientas 2015 m. buvo 0,24. Tai rodo, kad ūkiai mažai įsiskolinę, nėra finansinės rizikos.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams ir yra likvidesnė. Šis rodiklis 2015 m. buvo 6,60. Tai dideli rodikliai, kurie rodo, kad rajono respondentiniai ūkiai buvo sukaupę pakankamai apyvartinių lėšų ir buvo pajėgūs atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Žemesnė nei 0,5 rodiklio reikšmė laikoma bloga, normali – apie 1, daugiau nei 2 – gera.

Grynojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Žemesnė kaip 0,5 rodiklio reikšmė laikoma labai bloga, normali – apie 1, o daugiau kaip 2 – gera. Šis Pasvalio r. respondentinių ūkių rodiklis 2015 m. buvo labai blogas – 0,27. Tai rodo ūkių problemas kainodaroje, negalėjimą kontroliuoti gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Pasvalio r. respondentinių ūkių turto apyvartumo rodiklis nebuvo didelis, t. y. 2015 m. 1 turto euras uždirbo 0,33 euro pajamų.

Apskaičiuota subsidijų dalis pajamose. Rodiklio reikšmė 2014 m. buvo 22,73 procento. Tai reiškia, kad net 22,73 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudarė subsidija.

Paanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Pasvalio r. respondentiniai ūkiai buvo sukaupę pakankamai kapitalo ir buvo gana stabilūs. Ūkiuose maža finansinė rizika, tačiau rodikliai taip pat parodė, kad ūkiai turėjo problemų kontroliuojant savo gamybos išlaidas ir nesugebėjo efektyviai valdyti turimo turto, kad 1 turto euras sukurtų kuo daugiau pajamų.

Tad ŪADT ūkiams pateikia daug naudingos informacijos, kurią išanalizavus galima išvengti ūkininkavimo klaidų.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi