Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Pasvalio rajono 2016 m. respondentinių ūkių analizė

Loreta Remeikaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2017-10-11

ES šalyse įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. vertinama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, sukurta unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Jame kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai – rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Visi duomenys pateikiami neįskaičiavus PVM mokesčio.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiuo metu ES ŪADT sistemoje kaupiama per 100 tūkst. respondentinių ūkių, atstovaujančių daugiau negu 5 mln. ūkių, informaciją. Reikia pabrėžti, kad visa surinkta informacija į ŪADT teikiama laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.

Lietuva, įstojusi į ES, kasmet Europos Komisijai teikia respondentinių ūkių duomenis. Už šių duomenų surinkimą ir apdorojimą atsakingos dvi institucijos: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Pasvalio r. respondentinių ūkių duomenų analizė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biure 2016 m. užpildytos 32 respondentinių ūkių anketos. Susisteminti rezultatai parodė, kad 20 respondentinių ūkių vertėsi augalininkyste, o likusieji 12 buvo mišrūs, t. y. plėtojo augalininkystę ir gyvulininkystę.

Išanalizavus surinktus duomenis, matyti, kad vidutinis rajono respondentinio ūkio plotas buvo 182,09 ha, tai yra 4 kartus didesnis nei 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis (42,4 ha). Analizuotų ūkių dydžiai – nuo 15,8 iki 787,13 hektaro.

Web-pav1-UADT1 pav. Ūkių dirbamos žemės plotai, ha

Pasvalio r. respondentiniuose ūkiuose auginti įvairūs grūdiniai augalai, daugiausia kviečių, miežių ir rapsų. Atlikti skaičiavimai parodė, kad kviečius augino 84,38 proc. visų respondentinių ūkių, miežius ir rapsus – atitinkamai po 53,13 procento. Mažiausiai auginta avižų, rugių, grikių.

Palyginus Pasvalio r. respondentinių ūkių (2016 m.) ir Lietuvos (2015 m.) respondentinių ūkių augintų grūdinių augalų vidutinį derlingumą, matyti, kad daugumos derlingumo rodikliai svyruoja.

Web-pav2-UADT2 pav. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha

Iš pateiktos diagramos matyti, kad dažniausiai augintų javų ir rapsų derlingumas mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių: atitinkamai kviečių – 9,33 proc. (0,53 t/ha), miežių – 13,15 proc. (0,53 t/ha), rapsų – 13,66 proc. (0,47 t/ha). Tuo metu rečiau auginami rugiai, kvietrugiai, avižos, grikiai ir grūdiniai mišiniai 2016 m. derėjo gausiau. Galima išskirti grikius ir kvietrugius, kurių buvo prikulta 1,01 t/ha (47,42 proc.) ir 1,54 t/ha (43,50 proc.) daugiau nei Lietuvos vidurkis.

Reikia paminėti, kad Pasvalio r. 2 analizuojami ūkiai augino bulves, kurių derlingumas buvo 36,17 proc. didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių 2015 metais.

Web-pav3-UADT3 pav. Bulvių derlingumas, t/ha

Pasvalio r. be jau aptartos augalininkystės, ūkininkai verčiasi ir gyvulininkyste. Iš 32 respondentinių ūkių 12 laikė melžiamų karvių. Didžiausiame ūkyje laikytos 206 karvės, mažiausiuose – tik po vieną, o vidutiniškai 42 karvės.

Web-pav4-UADT4 pav. Primilžis iš karvės, t

Pateiktoje diagramoje matyti, kad Pasvalio r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. vidutinis primilžis iš karvės buvo šiek tiek didesnis (0,19 t arba 3,63 proc.) nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 metais.

Norint detaliai išanalizuoti ūkių finansinį stabilumą ir veiklos efektyvumą, reikia apžvelgti vienus svarbiausių rodiklių: kapitalo palankumą, bendrąjį įsiskolinimą, bendrąjį mokumą, grynąjį pelningumą ir turto apyvartumą.

Web-pav5-UADT5 pav. Veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kitaip tariant, kiek įmonė įsigijusi turto nuosavomis lėšomis. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnis ūkio stabilumas. Pasvalio r. respondentiniai ūkiai stabilūs, nes rodiklis pakankamai aukštas, nors, lyginant su Lietuvos vidurkiu, – 9,82 punkto mažesnis.

Bendrasis įsiskolinimo rodiklis nusako, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė finansinė rizika. Analizuojami rajono ūkiai mažai įsiskolinę, rodiklis žemas, nors, lyginant su Lietuvos vidurkiu, bendrasis įsiskolinimo koeficientas yra 0,1 punkto didesnis.

Bendrasis mokumo rodiklis apibūdina ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis likvidesnis ir patrauklesnis kreditoriams. Diagramoje puikiai matyti, kad rajono ūkininkai pakankamai sukaupę apyvartinių lėšų, kuriomis gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus, nes mokumas sudarė 15,59 punkto ir buvo 11,21 punkto didesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Žemesnė kaip 0,5 rodiklio reikšmė laikoma labai bloga, normali – apie 1, o didesnė kaip 2 – gera. Pasvalio r. šis rodiklis 2016 m. buvo labai blogas – 0,05 punkto. Tai rodo ūkių problemas kainodaroje, negalėjimą kontroliuoti gamybos išlaidų.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek vienas turto euras sukuria pajamų, kaip efektyviai ūkis naudoja visus turimus išteklius. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo efektyviau valdomas turtas. 2016 m. Pasvalio rajono analizuojamų ūkių turto apyvartumo rodiklis žemas – 0,07 punkto, kitaip tariant 1 turto euras uždirbo 7 centus pajamų.

Be analizuojamų respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių apžvelgta ir subsidijų dalis pajamose. Kaip matyti diagramoje, 2016 m. Pasvalio rajone 23,45 proc. visų ūkio gaunamų pajamų sudarė subsidijos.

Web-pav6-UADT6 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Apibendrinant surinktus duomenis, galima teigti, kad Pasvalio r. respondentiniai ūkiai dirba stabiliai, yra sukaupę pakankamai kapitalo. Finansinė rizika maža, tačiau grynojo pelningumo ir turto apyvartumo rodikliai rodo, kad ūkininkai turi problemų kontroliuojant gamybos išlaidas ir nesugeba efektyviai valdyti turimo turto.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi