Plungės r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė

Rita Bitarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2021-10-05

© LŽŪKT nuotr.

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau LŽŪKT) Plungės r. biuras atliko rajono respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizę. Iš Ūkio apskaitos duomenų tinklo atrinkta tik prekinių ūkių ekonominė, finansinė ir turtinė informacija. Ūkininkavimo tipas ir ekonominis dydis nustatytas pagal pasėlių plotą ir gyvulių skaičiaus vidurkį.

LŽŪKT Plungės r. biure atrinkti 26 ūkiai, iš kurių 5 augalininkystės, 2 paukštininkystės, 5 mėsiniai ir 14 mišrių ūkių.

Plungės r. dauguma respondentų žemės yra mažiau palankiose ir / arba pereinamojo laikotarpio vietovėse. Kadangi ūkiai daugiausia verčiasi gyvulininkyste, didžiausi žemės plotai skiriami pievoms ir ganykloms. 1 paveiksle pavaizduotas respondentų pasiskirstymas pagal valdomą dirbamos žemės plotą.1 pav. Respondentų valdomos dirbamos žemės plotas

Iš 1 paveikslo matome, kad 2018 m. 53 % respondentų valdė 50–100 ha dirbamos žemės, o 2020 m. tą patį dirbamos žemės plotą valdė 28 %. Tačiau 2018 m. 25 % respondentų valdė 100–200 ha dirbamos žemės, o 2020 m. 100–200 ha dirbamos žemės plotą valdė net 51 %. Tai rodo mažų ūkių sustambėjimą arba pasitraukimą iš prekinės gamybos. Pažymima, kad respondentų, kurie valdo iki 50 ha arba daugiau nei 200 ha, procentas per 2 metus beveik nepakito.

Gyvulininkystė

Plungės r. gyvulininkystės ūkiai yra smulkūs arba vidutiniai. 2018 m. vidutinis laikomų karvių skaičius buvo 25 karvės, 2019 m. padidėjo iki 44 karvių, o 2020 m. – iki 47 karvių. Vidutiniam laikomų karvių skaičiaus padidėjimui ūkyje įtakos turėjo smulkių ūkių atsisakymas laikyti karves dėl kritusių pieno supirkimo kainų. Ūkiai, kurie modernizavo gamybą, diegė pieno melžimo robotus, karvių skaičių didino. Laikomų karvių skaičiaus pokyčiai ūkiuose pavaizduoti 2 paveiksle.

2 pav. Laikomų karvių skaičius ūkiuose

Iš 2 paveikslo matome, kad mažiausiai ūkių, kuriuose laikoma 20–30 karvių (10 %), o daugiausiai tų, kuriuose laikoma 50–80 karvių (44 %). Taip pat galime pažymėti, kad vidutinis primilžis iš vienos karvės nuo 2018 m. iki 2020 m. padidėjo 3,90 % (nuo 5,13 iki 5,33 tonos).

Augalininkystė

2020 m. augalininkystės ūkiams buvo palankūs, gautas geras žemės ūkio augalų derlius (3 paveikslas).3 pav. Javų derlius

Iš 3 paveikslo matome, kad 2020 m. vasarinių kviečių, žieminių kviečių, avižų ir žieminių kvietrugių derlius buvo geresnis lyginant su 2018 m. javų derliumi. Vis dėl to, 2020 m. miežių derlius net 23,97 % prastesnis nei 2018 m. Lyginant 2020 m. su 2019 m., pastebimas didesnis miežių, avižų ir žieminių kvietrugių derlius, o vasarinių kviečių derlius 24,86 % sumažėjo.

Ekonominiai rodikliai

Remiantis Ūkio apskaitos duomenų tinklo duomenimis, nustatytas grynojo pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, grynojo pelningumo rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02. Plungės r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. buvo didžiausias, lyginant su 2018 ir 2019 m. (atitinkamai 0,39 koef., 0,38 koef. ir 0,34 koef.).

Grynojo pelningumo rodiklis, be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos. Žema / neigiama (nuostoliai) rodiklio reikšmė rodo ūkio priklausomumą nuo paramų.

Plungės r. respondentinių ūkių rodiklis 2018 m. buvo neigiamas (nuostolis), t. y. -0,02 koef., o 2019 ir 2020 m. grynojo pelningumo rodiklis teigiamas (atitinkamai 0,06 koef. ir 0,1 koef.), t. y. respondentiniai ūkiai geba pelno gauti be paramų.