Gegužės 30 d., ketvirtadienis | 24

Prienų rajono 2016 m. respondentinių ūkių analizė

Vilma Kazlauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-11-06

Europos Sąjungos (ES) ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Pagrindinė ŪADT paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas ŪADT savanoriškas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai (EK) teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis.

Keičiantis rinkos sąlygoms, kinta ūkių struktūra, todėl norint žinoti realią padėtį periodiškai atliekami ūkio struktūros tyrimai, kaupiami duomenys apie žemės ūkio subjektų auginamų augalų pasėlių plotus ir gyvulių skaičių.

Prienų r. ūkių duomenų analizė

Prienų r. biuro konsultantės pateikė 23 ūkių respondentines anketas apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Didesnę dalį, t. y. 15 ūkių (65,22 proc.) sudarė ūkiai, kurių pagrindinė veikla buvo gyvulininkystė, 7 (30,43 proc.) ūkiai vertėsi augalininkyste ir 1 (4,35 proc.) augino uogas.

Tyrime dalyvavusių ūkių dydis svyravo nuo 6,63 iki 212,88 hektaro. Vidutinis dirbamos žemės plotas 2016 m. buvo 97,6 ha, t. y. beveik 2 kartus didesnis nei vidurkis Lietuvoje (42,4 ha) 2015 metais.

Analizuojant ūkius, matyti, kad javų derlingumas šiek tiek, lyginant su 2015 m. vidutiniu derlingumu Lietuvoje, sumažėjęs.

Net 73,91 proc. respondentų 2016 m. augino kviečius, kurių ir 2015 m. Lietuvoje auginta daugiausia. Prienų r. apklaustų ūkininkų ūkiuose kviečių derlingumas 2016 m. buvo 4,21 t/ha, kai vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. ūkininkai kūlė daugiau kaip 1,47 t/ha. Dar auginta miežių, rugių, avižų, kvietrugių, rapsų ir bulvių.

Web-pav1-prienu1 pav. Javų vidutinis derlingumas Prienų r. 2015–2016 m., t/ha

Bulves augino 34,78 proc. visų ūkių. Rajono respondentiniuose ūkiuose augintų bulvių derlingumas, lyginant su vidutiniu Lietuvos 2015 m., buvo panašūs.

Analizuojant duomenis, matyti, kad 2016 m. rajono respondentams buvo prastesni nei 2015 metai. Tai labiausiai lėmė prastos oro sąlygos.

Didžiosios dalies respondentų (65,22 proc.), besiverčiančių gyvulininkyste, pagrindinis pajamų šaltinis buvo pienininkystė (56,52 proc.), nors tame skaičiuje 23,07 proc. respondentų laikė ir kiaules.

Vienam rajono ūkiui 2016 m. teko vidutiniškai 21 karvė, kai Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 m. buvo 4,1 vnt. Ūkiai, dalyvavę apklausoje, laikė tik po kelias karves, o vidurkis (21 vnt.) buvo dėl to, kad keliuose ūkiuose karvių skaičius viršijo 80. Todėl ir vidutinis primilžis iš karvės nedidelis, kadangi investicijos į šią šaką minimalios. Vidutiniškas primilžis iš karvės nesiekė 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio, nors vienas ūkis, laikantis 44 karves, viršijo šį vidurkį, pasiekdamas 7,78 t primilžį. Diagramoje matyti vidutiniai 2016 m. Prienų r. ir 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių primilžio iš vienos karvės rodikliai.

Web-pav2-prienu2 pav. Primilžis iš karvės, t

Web-pav3-prienu3 pav. Bendroji produkcija, proc.

Iš analizės matome, kad augalininkystė sudarė didesniąją dalį visos bendrosios produkcijos ir šis rodiklis nedaug skyrėsi nuo respublikos rodiklio.

Gamybinės komercinės veiklos pelno rodiklio analizė rodė, kad 69,56 proc. ūkių dirbo nuostolingai, iš jų 40 proc. augalininkystės ūkių. Pelningai dirbo 2 augalininkystės ir kiti ūkiai, kurie užsiėmė mišria veikla.

Rajono ŪADT ūkiuose didelę dalį pajamų sudarė subsidijos – net 39,34 proc., kai 2015 m. Lietuvoje subsidijų dalis buvo 26,26 procento.

Remiantis 2016 m. apklausos duomenimis, matyti, kad Prienų r. ūkiai gana stabilios būklės, kurią patvirtina kapitalo pakankamumo rodiklis, siekiantis 82,60 procento. Pagal bendrojo įsiskolinimo rodiklį (0,17) finansinė rizika taip pat maža.

ŪADT duomenimis paremtos analizės naudingos suinteresuotosioms šalims (juridiniams asmenims ar individualiems ūkininkams), norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį. Pavyzdžiui, ūkininkai gali palyginti savo ir kitų sektoriaus arba regiono ūkininkų ūkių struktūrą ir veiklos rezultatus arba sužinoti, ar jų sąnaudos konkurencingos. Pagal šią informaciją galima nustatyti, kuriose srityse reikia patobulinimų. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir, žinoma, prie Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Parengta pagal Prienų r. respondentinių ūkių analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi