Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Raseinių r. respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

Danguolė Narbutienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro apskaitos konsultantė
2017-12-29

ES šalyse, įgyvendinant BŽŪP, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Vykdomas prekinių žemės ūkio įmonių ekonominės veiklos ir finansinių rezultatų tyrimas. Todėl ir buvo sukurta ŪADT – unifikuota informacinė sistema, į kurią duomenis teikia visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva. LŽŪKT Raseinių r. biuras 2016 m. į ŪADT tinklą pateikė 33 atrinktų ūkių duomenis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tarp Raseinių r. respondentinių ūkių vyrauja mišrūs ūkiai, iš jų 11 ūkių veiklos kryptis – augalininkystė, o du ūkiai augino tik mėsinius galvijus.

Didžioji dalis ūkių yra tęstiniai, jų duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima lengvai palyginti ir paanalizuoti net kelerių metų duomenis, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, matyti, kad vidutinis ūkio dydis rajone 2016 m. buvo 113,63 ha, tai yra 2,5 karto daugiau negu vidutinis Lietuvos respondentinių ūkio dydis 2015 metais. Rajone respondentinių ūkių, kurių deklaruojamas žemės plotas iki 50 ha, buvo 14, nuo 50 iki 100 ha – 4 ūkiai, o likusieji – per 100 hektarų. Net 45 proc. rajono respondentinių ūkių dirbo daugiau negu 100 ha žemės. Didžiausias vieno ūkio deklaruotas plotas – 470,44 ha, mažiausias – 12,42 hektaro.

Web-pav11 pav. Vidutinis augalų derlingumas, t/ha

Augalininkystė

Tik vienas ūkis užsiėmė lauko daržovių auginimu, visi kiti – javų. Tarp respondentinių ūkių nebuvo nė vieno, kurie augintų cukrinius runkelius. Ūkininkai daugiausia augino žieminius ir vasarinius miežius.

Išanalizavus matyti, kad beveik visų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas rajono respondentiniuose ūkiuose 2016 m. mažesnis negu vidutinis 2015 m. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Tokią situaciją daugiausia lėmė tai, kad 2016 m. Raseinių r. dėl nepalankių gamtinių sąlygų buvo sunku nuimti derlių.

Gyvulininkystė

Raseinių r. didžioji dalis respondentų laikė pienines karves ir pardavė pieną – iš 33 respondentinių ūkių tokių buvo 20.

Web-pav22 pav. Melžiamų karvių skaičius ir primilžis iš karvės, t

Iš antro paveikslėlio matyti, kaip pasiskirsto respondentinių ūkių turimų karvių skaičius ir primilžis iš vienos karvės. Išanalizavus duomenis, matyti, kad turint daugiau karvių, primilžis iš karvės nedidėja, o mažesniuose ūkiuose, laikančiuose mažiau melžiamų karvių, primilžiai didesni.

1 lentelė. Vidutinis gyvulių skaičius ir produktyvumas

Web-lentele1

Raseinių r. respondentiniuose ūkiuose melžiamų karvių ir primelžto pieno kiekis daug didenis negu vidutinis Lietuvoje 2015 m., tačiau lyginat primilžį iš vienos karvės, vidutinis kiekis Lietuvoje 2015 m. buvo didesnis negu 2016 m. vidurkis Raseinių r. respondentiniuose ūkiuose (1 lentelė).

Bendroji produkcija

Bendrąją respondentinių ūkių produkciją sudarė augalininkystės, gyvulininkystės produkcija, pajamos už nuomą ir paslaugas. Raseinių r. respondentinių ūkių bendroji produkcija 2016 m. sudarė vidutiniškai 84507 eurus. Žemiau pateiktame paveiklėlyje (3 pav.) matyti, kaip pasiskirsto gaunamos pajamos. Didžiausia dalis pajamų yra augalininkystės, jos sudaro net 72,03 procento. Nors Raseinių r. nemažai mišrių ūkių, pajamos už parduotą pieną labai nedidelės – tik 25,57 procento. Rajono respondentinių ūkių pajamų pasiskirstymas procentais 2016 m. beveik neiskiria nuo 2015 m. vidutinio Lietuvos respondentinių ūkių.

Web-pav33 pav. Bendrosios produkcijos struktūra, proc.

Ūkių veiklos efektyvumas

Kalbant apie ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, būtina paminėti svarbiausius: grynasis pelningumas, subsidijų gamybai dalis pajamose, bendrasis įsiskolinimo ir bendrasis mokumo rodikliai.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Respondentiniuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. buvo 0,25, o Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 m. – 0,16. Vadinasi dauguma Raseinių r. respondentinių ūkių nelinkę rizikuoti ir didžiąją dalį turto finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau iš 33 analizuotų ūkių yra 4, kurių bendrojo įsiskolinimo koeficientas didesnis kaip 0,6.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams ir yra likvidesnė. Raseinių r. respondentiniai ūkiai yra sukaupę tiek apyvartinių lėšų, kad nepajėgia jų visų panaudoti.

Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Respondentinių ūkio pelningumas gana žemas (0,02) ir jau laikoma, kad rodiklio reikšmė bloga. Žemas rodiklio dydis gali reikšti ūkio kainodaros problemas, negalėjimą kontroliuoti gamybos išlaidų. Tačiau ir vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių grynasis pelningumas nėra itin geras – 0,07.

Subsidijų dalis pajamose respondentiniuose ūkiuose sudarė net 33 proc., vadinasi ūkiai priklausomi nuo subsidijų. Galima teigti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvos ūkiams yra labai reikalinga, nes kitaip jie nedirbtų pelningai, o veiklą vykdyti būtų labai sudėtinga.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi